Iš pačio ryto keliavome į Peterhofą.
 |
Jonė ir nuostabūs fontanai |
 |
| Puiki vieta fotosesijai |
Tai paskutinioji reportažo nuotrauka, nes per savo žiopluma netyčia įmečiau fotoaparatą į smėlį ir jis nebeatsigavo. Tad teko likusias kelionės dienas prašyti choristų, kad mane fotografuotu, o objektus fotografavau telefonu .
Pasivaikščioję po Peterhofą keliavome į centrą. Mūsų ketveriulė: Antanas, Andrius, Virgutė ir aš patraukėm link metro.
 |
| Metro ir pasivaikščiojimas krantine.. |
 |
| ..ir rastas lavonas |
Turbūt šio įvykio nė vienas iš mūsų nepamirš. Tik ką išėję iš cerkvės patraukėm link uosto ir mūsų dėmesį patraukė gulinti lyg iškamša, lyg žmogus. Vaikinai suprantama patraukė link objekto, o aš nusprendžiau visą tai tiesiog stebėti iš toliau. Prisimenu, kai Andrius vedamas smalsumo artėjo prie jo. Atsistojo šalia, pasilenkė, atsisuko į mus ir sako: čia lavonas ar tai jis negyvas. Neilgai trukus prie mūsų priėjo moteriškė ir pasakė, kad reikia iškviesti miliciją, o mes ištikti šoko pradėjom aiškinti kad mes net nežinom kokia čia gatvė. Po kelių sekundžių lyg iš niekur atsirado milicininkas ir tarė: Ką , galvojate mes nieko nežinom? Kam reikia, pranešta, atvažiuos ir pasiims. Išlindo snieguolės iš po pavasario.. Tad mes neužsibuvom ir patraukėm ieškoti kitų lavonų.. Juokauju. Keliavome į miesto centrą , beveik visą laiką kalbėdami apie šį įvykį. O vėliau pratęsėm jį autobuse.
Štai taip praėjo dar viena diena šiurpiajam , tfu, nuostabiajam Sankt Peterburge.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą