Danija. Kopenhaga

Bilietai į Daniją kainavo ganėtinai pigiai, todėl ir skridome ten. Kitu atveju vargu ar būčiau skridus į Danija artimiausius penkis metus. Vis labiau vengiu miestų, renkuosi vietas mažiau lankomas turistų, šalis kur graži gamta. Danija ne itin įsipaišo į šiuos kriterijus.
  Pradžioje norėjome nuomuotis mašiną, bet vėliau supratome, kad tai mums labai brangiai kainuos. Nes kelionės į salas keltais , važiavimas per žymųjį Eresūno tiltą būtų kainavęs daug. Tačiau pastudijavę tai ką norime pamatyti ir pažiūrėję atstumus supratome, kad lengvai ir viešuoju transportu pasieksim norimus taškus.
  Apie Daniją nieko nežinojau ir niekad nesidomėjau. Net faktas, kad Hansas Kristianas Andersonas yra danas, praskriejo pro šalį.
  Buvau susidarius nuomonę, kad visos skandinavijos šalys panašios, nepasižyminčios gražia architektūra ir t.t. ir pan. Todėl žinoma Danija mane nustebino, nes supratau, kad tai visiškai netaip. Bet pradėkime nuo pradžių. Atvažiavome traukiniu iš Malmo ir pakilom į viršų, toliau testi savo kelionę autobusu. Pirma klaida - išlipome iš traukinio viena stotele per anksti. Antra - vos neįsėdome į priešingą pusę vežantį autobusą. Galiausiai, perėjome gatvę ir laukėm savo autobuso, kuris turėjo mus nuvežti iki buto, kurį išsinuomavome 2 iem naktims. Atvažiavo autobusas, nusipirkome bilietą ir važiavome.  Garis pamatė reklaminį bukletą turistams, kur radome info apie SMS bilietą. Užėjęs į saitą pasirenki kiek dienų naudosies transportu, sumoki ir į tavo telefoną ateina SMS bilietas, kuris patvirtina tai kad tu turi bilietą. Tad kaskart kai įlipi į autobusą ar  į metro įlipa kontrolė tu atidarai SMS ir gali sėkmingai važiuoti. Mes už 3 dienas sumokėjome 200 kronų t.y.27 eurai. Nepigu. Bet niekas ir nesakė, kad Danija pigi šalis.

Frederiksborg pilis

Antrą dieną Danija nelepino oru.  Taigi, nusprendėme nuvažiuoti aplankyti kokią nors pilį. Rinkomes pagal nuotraukas esančias internete ir išsirinkom Frederiksborgo pili, kuri randasi Hilerodo miestely. 

Mums atvykus į miesto traukinių stotį, pasiekti pilį buvo keli variantai:pavažiuoti autobusu kelias stoteles arba eiti pėstute. Kadangi lietus apstojo - tai ėjome pėstute. Iš tiesų tai kelias netolimas iki pilies. Pasiekę pilies teritorija vėl sutikome krūva kiniečių turistų, o ir įžengus į pilį buvo gan daug įvarių tautybių žmonių. Bet turiu pasakyti, kad mes kažkaip gan sėkmingai prasilenkėme su visom turistinėm grupėm ir žmonių kruvom, kad net sugebėjau normaliai pafotografuoti patalpas. Bilietai pasivaikščioti po pilį gan brangus (75 kronos) kaip ir viskas Danijoje,  bet jei neklystu buvo nedidelė nuolaida studentams (60 kronu). Na ir žinoma iš išorės galit vaikščioti  kiek norit- mokėt nereikia. Daiktus reikia palikti rūbinėje, kur yra daiktų saugojimo kameros ( užstatas 20 kronų) , o skiečius prie įėjimo skirtose vietose. 

  Pagrindiai pilies eksponatai tai senoviniai baldai, skrynios, paveikslai, indai, senoviniai laikrodžiai ir pan. 

  Tiesa, mums labai pasisekė, kadangi jų pilies bažnyčioje suspėjome paklausyti senovinių vargonų.

Frederiksborgo pilis buvo pastatyta daniško renesanso laikotarpiu karaliaus Kristiano 4-ojo.

Malmo, Švedija

Vos tik atvykę į Malmo supratome -tai dviračių miestas. Dviračiai čia itin paprasti turiu omeny neprabangūs , seni , kai kurie net surūdiję ir neprisegti spyna. Kadangi gyvenome atokiau nuo miesto centro ir tekdavo eiti pėstute tai su Gariu juokavom gal pasiskolinti kokį neprisegtą dviratį ir po to gražinti? Emigrantų bent, jau mūsų akimis, nedaug, pagrinde arabai dirbantys greito maisto kavinėse ar taksi.  Nors internete rašoma, kad Malmo vienas didžiausių musulmonų miestų, tačiau mes to miesto centre nepastebėjome. 

Su nacionaliniu švedų maistu nesusipažinome , kažkaip nesinorėjo leisti pinigų patiekalams, kurie greičiausiai nesužavės. Taigi maitinomės greito maisto kavinėse, nors ir ten nepigu.

  Kadangi nuomavomės kambarį per saitą airbnb tai ryte atvažiavę paklausėme buto šeimininko kur netoliese galėtumėm papusryčiauti ir jis mums pasiūlė vieną tokią valgyklą. Tačiau ten buvo tik sumuštiniai, sausi pusryčiai, geltoni sūriai, rukyti mėsos gaminiai -tai ką aš jau atpratau valgyti. Tad ėjome į Mcdonaldą. Tiesa ten galų gale užsisakiau košę ir sumuštinį tad nelabai ką išlošiau. 

Štai čia šalia miesto katedros parkelio voliojosi vietiniai bomžai