Prieš skrydį. Pirmą kartą į choro vasaros kelionę skridau su mama. Mūsų nuotykiai prasidėjo jau Kaune. Mums važiuojant į Kauno oro uostą prasidėjo baisi liūtis, lyg Kaunas būtų pradėjęs raudoti. Galima sakyti, kad kai kuriose atkarpose nevažiavome, o plaukėme. Šiaip ar taip oro uostą pasiekėme sėkmingai. Antrame aukšte mūsų jau laukė dalis choristų ir juos lydintys asmenys. Praėję pasų kontrolę ir atsisėde kavinėje papietauti ir išgerti kavos, išgirdome, kad mūsų lėktuvas vėluoja valanda. Todėl po kurio laiko visi keleiviai susirinko kavinėje. Suprantama, juk prie laipinimo vartų beveik nėr kėdžių atsisėsti, bet nesvarbu, berods visiems keleiviams užteko vietos antrame aukšte. Kadangi buvau užsisakius registruotą bagažą tai galėjau pasirinkti kur sėdėti. Mama gavo vietą pačiame lėktuvo gale, todėl aš iš 6vt persikėliau į 33-čią, kad sėdėti su mama. Tiesa trečiasis žmogus mūsų kompanijoje buvo choristė Karolina tad kelionė neprailgo juolab, kad antrą kelionės pusę pramiegojau.
Atvykę į oro uostą išsikeitėme 100eurų ir ėjome ieškoti autobuso. Dalis choristų jau stovėjo prie autobuso. Tiesa mums susėdus, vairuotojas pareiškia, kad jis mūsų neveš kol nesumokėsim pradinės sumos. Tad pradėjome rinkti po 10 eurų. Po kokių 30-40 min autobusas pajudėjo. Mūsų laukė ilga kelionė į Plovdivą.
Atvykę į oro uostą išsikeitėme 100eurų ir ėjome ieškoti autobuso. Dalis choristų jau stovėjo prie autobuso. Tiesa mums susėdus, vairuotojas pareiškia, kad jis mūsų neveš kol nesumokėsim pradinės sumos. Tad pradėjome rinkti po 10 eurų. Po kokių 30-40 min autobusas pajudėjo. Mūsų laukė ilga kelionė į Plovdivą.