Prisimenu, kai buvau septintokė, galvojau "Kokia neteisybė, visi draugai aplankę vieną ar kitą šalį, o aš vis sėdžiu Lietuvoje ir dar nė karto nebuvau išvažiavusi iš jos". Bet žinot, mielieji, sėkmė man nusišypsojo net greičiau nei aš maniau, kad tai nutiks. Jau žiemą, per Kalėdų atostogas išvažiavau į Italiją.. Važiavau autobusu, viena , mama pasiliko namie .Italijoje manęs laukė Tatjana (suprantu, vardas jums nieko nesako, bet sakykim, kad tai mano draugė-vyresnė sesuo..) .Ji ten gyveno (dar vis gyvena ) su savo draugu Luco.
Taigi grįžtame prie kelionės. Iš tiesu neprisimenu ar išvažiavau ryte ar vakare, bet prisimenu , kad prieš mane sėdėjo rusakalbė šeima: mama, dukra, kuriai buvo turbūt apie 17-19metų ir broliukas ~6 metų, kurie praskaidrindavo savo pokalbiais mano dieną. Prisimenu vieną brolio ir sesers pokalbį:
-Katia, duok čipsų
-Neduosiu
-Aš tik kelis..
-Ne
Trumpa pauzė
- Katia, o tu žinai , kad čipsus valgyt nesveika?
Neprisimenu kuo pasibaigė pokalbis, bet man rodos čipsų jis taip ir negavo ;D
.jpg)
Man labai pasisekė, nes autobusas buvo pustuštis ir galėjau miegoti ant dviejų sėdynių. Mūsų autobusas turėjo atvykti i Milano autobusų stotį 6val. ryto, bet autobuso stiuardesė pranešė, kad atvyksime ankščiau , apie 3val. ryto. Galimybės paskambinti iš savo telefono neturėjau, tad stiuardesė davė savąjį, suprantama už atitinkamą kainą.. Niekada nepamiršiu, kai paskambinau Tatjanai ir atsiliepė Luco. Jis kažką iš miegų itališkai praburbėjo , o aš iš siaubo teištariau "Tatjana.." . Žinoma jis pažadino Tatjaną ir aš pranešiau , kad būsiu kažkur už kelių valandų. Na galiausiai atvykau į autobusų stotį, su manim išlipo lietuvių šeima ,kuri pasakė, kad pabus su manim, kol maniškiai atvažiuos, kadangi stotyje niekas manęs nelaukė. Tą akimirką man atrodė, kad laikas sustojo . Bet po kokių 5min jie atvažiavo. Aleluja !!!
Kadangi 3valandą nakties kiek per vėlu, o gal per anksti apžiūrinėti Milaną mes iškeliavome į namus ilsėtis. Na suprantama, kad dar užvažiavom ir parduotuvę ten man nupirko pusryčius : milžinišką karštą sumuštinį ir coca-colos =D
Gruodžio 24dieną pas Luco tėvus šventėm Kūčias t.y. žiūrėjome koncertus per tv bei skanavome gardžius itališkus patiekalus. Seknačią dieną pas juos pietavome.
26dieną nuvažiavome į restoraną. Aš buvau neoriginali ir užsisakiau picą . Turbūt pagalvojot, kad užsisakyti makaronus būtų taip pat neoriginalu. Tiesa. Bet kažkas iš mūsų kompanijos užsisakė makaronus , o kažkas aštunkojį .. Vėliau visi keliavome į klubą, kuris nustebino mane savo dydžiu ir muzikos įvairove, kadangi aš buvau lankiusis tik Exite ir Los patrankos. Kiekvienoje šokių salėje (jų ten buvo 4-5) grojo skirtinga muzika pagal kiekvieno skonį. Daugiausia siaubo man įvarė italas, kvietęs pašokti. Suprantama, siaubinga ne tai , kad jis pakvietė šokti, tai net ganėtinai miela. Bet jam buvo tikrai virš 30m. , o man..... 13m? 14m? Taigi manau supratot, gerbiamieji, kad aš neėjau su juo šokti . Klube buvom iki 4-5val. ryto ir tai žinoma buvo ne pabaiga . Vėliau nuvažiavome į kavinę atsigerti kavos ir tik tada namo. Miegojome suprantama ilgai , kažkur iki 15val. dienos. Tad tą dieną leidom sau pailsėti
Sekančią dieną aplankėme nedidelius, bet labai jaukius miestelius :Aroną, Oropą. Mano nusivylimui , aš tada dar neturėjau skaitmeninio fotoaparato , kuriuo būčiau galėjus pyškinti viską iš eilės ir mano muilinė, kurią gavau 5 metų proga taip pat merdėjo tad nuotraukų iš mano pirmos kelionės į užsienį neišliko, bet turiu video kasetę (tą maža nufilmuotos medžiagos kasetę. Taip, neperrašiau jos, kad galėčiau pažiūrėti . Taip taip.. iki šiol dar nebuvau prisėdus pažiūrėti pilnai visos kelionės )
Gruodžio 31d. vėl apsilankėm pas Luco tėvus. Tiesą tą naktį man pritrūko fejerverkų .Neklauskit ką veikėm kitas dienas.. Tikrai neprisimenu..
Sausio 2 dieną ryte išvažiavome į Milaną, bet vis vien visko apeiti nesuspėjome, nes vakare jau turėjau išvažiuoti.
Ką galėčiau pasakyti pabaigai? Nežinau, kodėl man taip patiko Italijoje .Ar todėl, kad tai buvo pirma mano kelionė? Ar todėl , kad buvau šiltai visų sutikta. Ar, kad apskritai pakeičiau aplinką, patyriau daug visko naujo, bet šią kelionę dažnai prisimenu su nostalgija. .. Eh.. :Italija :)
Taigi grįžtame prie kelionės. Iš tiesu neprisimenu ar išvažiavau ryte ar vakare, bet prisimenu , kad prieš mane sėdėjo rusakalbė šeima: mama, dukra, kuriai buvo turbūt apie 17-19metų ir broliukas ~6 metų, kurie praskaidrindavo savo pokalbiais mano dieną. Prisimenu vieną brolio ir sesers pokalbį:
-Katia, duok čipsų
-Neduosiu
-Aš tik kelis..
-Ne
Trumpa pauzė
- Katia, o tu žinai , kad čipsus valgyt nesveika?
Neprisimenu kuo pasibaigė pokalbis, bet man rodos čipsų jis taip ir negavo ;D
Man labai pasisekė, nes autobusas buvo pustuštis ir galėjau miegoti ant dviejų sėdynių. Mūsų autobusas turėjo atvykti i Milano autobusų stotį 6val. ryto, bet autobuso stiuardesė pranešė, kad atvyksime ankščiau , apie 3val. ryto. Galimybės paskambinti iš savo telefono neturėjau, tad stiuardesė davė savąjį, suprantama už atitinkamą kainą.. Niekada nepamiršiu, kai paskambinau Tatjanai ir atsiliepė Luco. Jis kažką iš miegų itališkai praburbėjo , o aš iš siaubo teištariau "Tatjana.." . Žinoma jis pažadino Tatjaną ir aš pranešiau , kad būsiu kažkur už kelių valandų. Na galiausiai atvykau į autobusų stotį, su manim išlipo lietuvių šeima ,kuri pasakė, kad pabus su manim, kol maniškiai atvažiuos, kadangi stotyje niekas manęs nelaukė. Tą akimirką man atrodė, kad laikas sustojo . Bet po kokių 5min jie atvažiavo. Aleluja !!!
Kadangi 3valandą nakties kiek per vėlu, o gal per anksti apžiūrinėti Milaną mes iškeliavome į namus ilsėtis. Na suprantama, kad dar užvažiavom ir parduotuvę ten man nupirko pusryčius : milžinišką karštą sumuštinį ir coca-colos =D
Gruodžio 24dieną pas Luco tėvus šventėm Kūčias t.y. žiūrėjome koncertus per tv bei skanavome gardžius itališkus patiekalus. Seknačią dieną pas juos pietavome.
26dieną nuvažiavome į restoraną. Aš buvau neoriginali ir užsisakiau picą . Turbūt pagalvojot, kad užsisakyti makaronus būtų taip pat neoriginalu. Tiesa. Bet kažkas iš mūsų kompanijos užsisakė makaronus , o kažkas aštunkojį .. Vėliau visi keliavome į klubą, kuris nustebino mane savo dydžiu ir muzikos įvairove, kadangi aš buvau lankiusis tik Exite ir Los patrankos. Kiekvienoje šokių salėje (jų ten buvo 4-5) grojo skirtinga muzika pagal kiekvieno skonį. Daugiausia siaubo man įvarė italas, kvietęs pašokti. Suprantama, siaubinga ne tai , kad jis pakvietė šokti, tai net ganėtinai miela. Bet jam buvo tikrai virš 30m. , o man..... 13m? 14m? Taigi manau supratot, gerbiamieji, kad aš neėjau su juo šokti . Klube buvom iki 4-5val. ryto ir tai žinoma buvo ne pabaiga . Vėliau nuvažiavome į kavinę atsigerti kavos ir tik tada namo. Miegojome suprantama ilgai , kažkur iki 15val. dienos. Tad tą dieną leidom sau pailsėti
Sekančią dieną aplankėme nedidelius, bet labai jaukius miestelius :Aroną, Oropą. Mano nusivylimui , aš tada dar neturėjau skaitmeninio fotoaparato , kuriuo būčiau galėjus pyškinti viską iš eilės ir mano muilinė, kurią gavau 5 metų proga taip pat merdėjo tad nuotraukų iš mano pirmos kelionės į užsienį neišliko, bet turiu video kasetę (tą maža nufilmuotos medžiagos kasetę. Taip, neperrašiau jos, kad galėčiau pažiūrėti . Taip taip.. iki šiol dar nebuvau prisėdus pažiūrėti pilnai visos kelionės )
Gruodžio 31d. vėl apsilankėm pas Luco tėvus. Tiesą tą naktį man pritrūko fejerverkų .Neklauskit ką veikėm kitas dienas.. Tikrai neprisimenu..
Sausio 2 dieną ryte išvažiavome į Milaną, bet vis vien visko apeiti nesuspėjome, nes vakare jau turėjau išvažiuoti.
Ką galėčiau pasakyti pabaigai? Nežinau, kodėl man taip patiko Italijoje .Ar todėl, kad tai buvo pirma mano kelionė? Ar todėl , kad buvau šiltai visų sutikta. Ar, kad apskritai pakeičiau aplinką, patyriau daug visko naujo, bet šią kelionę dažnai prisimenu su nostalgija. .. Eh.. :Italija :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą