Jerusalem

Dar būdama Lietuvoje, apie Jeruzalę buvau prisiskaičius fantastinių dalykų. Apie tai kaip žmonės pabūvoję Jeruzalėje pradeda laikyti save Jėzumi Kristumi arba tampa tiesiog tikinčiais.
Tačiau čia atvykus manęs šis mistinis reiškinys nepalietė. Gal todėl, kad neapsilankiau nė vienoje šventykloje, bažnyčioje, o tiesiog vaikštinėjau miesto gatvėmis ir gatvelėmis.
   Nors visą dieną Jeruzalėje švietė saulė, negalėčiau pasakyt, kad buvo karšta. Vis gi oro temperatūra ten skirias nuo Tel Avivo. Tad nieko keisto, kad ir žiemą Jeruzalėje karts nuo karto iškrenta sniegas džiuginantis vairuotojus keliuose.

Kažkoks kalnas, o koks neprisimenu.

Pirmoji aplankyta vieta, kurią spėjome turbūt gerus penkis kartus išvaikščioti tai gatvė Manilla. Pasistatę mašiną požeminėje aikštelėje, pakilome į viršų ir atsidūrėme šioje labai jaukioje gatvėje. Žinoma, čia kaip ir turbūt visų šalių pagrindinėse gatvėse, išsidėsčiusios parduotuvės, restoranai laikinos pardavimui skirtos skulptūros, sustatytos kas kelis metrus.

"Po sparneliu". Šios statulos buvo išstatytos gatvėja Mamila. Tai  parduotvių, restoranų gatvė.

Primena Aristocats

Pirmasis Izraelyje sutiktas gatvės muzikantas

Perėję Manillą, netrukus atsidurėme prie turgaus.

Turbūt kas mane labiausiai erzina populeriuose užsienio miestuose - tai, kad ten nežmoniškai daug turistų. Ir suprantama, kad Jeruzalė neišimtis: ar tu eisi į turgų ar juolabiau prie raudų sienos - visur turistai. Gal todėl būna taip gera išsukti iš pagrindinių gatvių į siauresnes, kad pajusti miesto atmosferą, pasigrožėt architektūrą bei vietos gyventojais.

Autoportretas

Turbūt atvažiuoti į Jeruzalę ir neapsilankyti prie raudų sienos būtų nusikaltimas. Tad patraukėme prie jos. Kaip turbūt visi žinote raudų siena perskirta tvorele. Jau esu nekartą girdėjus, skaičius moterų nusiskundimus apie neproporcingą teritorijos paskirstymą.  Taip, galiu patvirtinti, kad galėčiau paliest sieną, teko brautis per minią moterų. Vienos sėdėjo ant kėdžių ir meldės, kitos tiesiog stovėjo linguodamos ir pašnabždomis kalbėjo maldą su maldaknyge rankoje. Eidama link sienos pamačiau kaip moterys pastovėjusios prie sienos atbulomis eina nuo jos. Pradžioje nesupratau, bet vėliau susipratau, kad tai matyt toks paprotys ir beliko vienas klausimas "O kaip man eit?". 

Raudų siena

Maldaknygė 

Vieta nusiplaut rankas

Gaisras?

Berniukas valgo macą

Jaukios gatvėlės

Dienos metu buvome nusipirkę bilietą į Naktinį spektaklį, kuris vyko vakare "Davido bokšte" istorijos muziejuje. Ir galiu drąsiai teigti, kad tai vertas dėmėsio reginys. Ten  pasitelkiant šiuoliakines technologijas, šviesas, vaizdą ir muziką pasakojama Jeruzalės istorija. Jausmas lyg būtum nusikėlęs į praeitį.

Panorama naktį