Armėnija. Sevanas

Mūsu rytas prasidėjo pasivažinėjimu vandens motociklu po Sevano ežerą. 1min kainuoja 1000 dramu (1.80 eurus ). Pasiplaukioję motociklu dar įlindom paplaukioti ežere. Vandens temperatūra vietinius nelabai tenkina, išskyrus mus niekas ten neplaukiojo. Tiesa poilsiaujantys armėnai įlindo iki keliu, bet po minutės išlindo. 
Tik apie pietūs iškeliavom žiūrėt Sevanavank vienuolyno. Važiuojant pakrante Sevano ežero vanduo atrodo kaip Nicos žydroji pakrantė. Prie vienuolyno sutikom rusu porą iš Sankt Peterburgo, kuri labai originaliai sukomponavo klausimą: ."Извините пожалуйста, do you speak russian?"-Дa. Aišku po to susivokė ką pasakė ne taip ir kartu pasijuokėm. Jie norėjo, kad juos nufotografuotumėm ir mainais mus nufotografavo.

Armėnija. Nakvojam piečiausiame Armenijos mieste Agarak ir lankom Tatev vienuolyną

Agarak. 6:30. Kol saulė neišlindo, einu pafotografuoti kalnų. Po kokių 5 min ateina kažkoks armenas ir pradeda klausinėt ką fotografuoju ir ar galiu parodyt. Atsakau, kad fotografuoju kalnus. Jis peržiuri nuotraukas ir sako ištrinti tas kur matos Armenijos-Irano pasienis. Aš linkčioju, o pati galvoju "nė už ką, kam taip anksti kėliaus ir nustatinėjau parametrus, kad ištrinti?". Po kelių minučių pasieny suskambo sirena ir armenas vėjo greičiu nuskuodė į budelę. 

Antra diena. Khandzoresk ir vienintelis kelias į Meghri

2 diena: Tatev- Satani Kamurdj- Khanzoresk-Goris-Kapanas-Meghri,Agarak

Rytas ir vakaras, kai saulė leidžiasi arba kyla yra ypatingi. Jie turi magišką poveikį. Tačiau rytas Tateve... tarp nuostabių kalnų ir augmenijos dar tik labiau sustipriną tą pasakišką jausmą. Tu net pamiršti apie kažkokius buitinius nepatogumus. Tateve labai tylu. Ryte išėjau į verandą ir kokias 5 min neatitraukiau akių nuo atsiveriančios panoramos . Aš net nepastebėjau, kad 5 metrai nuo manęs susimasčiusi sėdėjo namo šeimininkė. Mane pamačius ji iš karto pasiteiravo kaip miegojau. Miegojau aš puikiai, aš apskritai kas liečia miegą nesiskudžiu- miegu kaip kūdikis. 

  Greta paruošė mums pusryčius, "natūralius, ekologiškus pusryčius"- tai mėgsta pabrėžti mūsų šeimininkė. Ir iš tiesų: sūris ir sviestas darytas jos mamos, medus iš jų avilio, abrikosų džemą taip pat patys daro. 

 Papusryčiavus nusileidau apsižiūrėti. Daržovių ne itin daug darže. Tiesa šeimininkė Nora nusileido parodyti man senovinę krosnį-tandyra, kurioje jos tėvai kepdavo duoną. Ir čia pat parodė perdarytą statinę ant kurios šiandien ji pati kepa lavašą. Šeimininkė taip pat parodė kambarį kur saugo kompotus, uogienes ir džemus. 

  Su Tatevu trumpam atsisveikinom ir važiavom aplankyti Velnio tiltą arba kitaip Satani kamurdj.

Rytas Tateve

Pirma diena Khor Virap ir kelionė į Tatev

1-os dienos maršutas :Khor Virap- Azat rezervuaras -Geghard vienuolynas- Areni kaimas- Tatev

Jūs paklausit, o kodėl Armenija?  Apie kelionę į Armeniją buvo daug galvota ir planuota. Perskaitytas nevienas straipsnis ir peržiūrėtas ne vienas video. O viskas prasidėjo 2010 metais, kai Eurovizijoje suskambėjo dainininkės Sirusho daina "Qele qele". Ji buvo mano favoritė tais metais. Praėjus Eurovizijai aš pradėjau aktyviai ieškoti Sirusho dainų internete. Parsisiunčiau per torrent jos kelis ankstesnius albumus. Ir štai taip iki šiandien seku jos kūrybą. Žinoma per tą laiką atsirado dar keli mėgiami Armenijos atlikėjai, dar kelios dešimtys mėgiamų armeniškų dainų, bet vis gi Sirusho liko mano favoritė. 
  Kadangi keliaujunčių į Armeniją mažai, bent jau mano aplinkoje jų iš vis turbūt nėr tai visi labai stebėjosi, kas mane ten patraukė ir apskritai ar yra ten ką žiūrėti. Vis dažniau sutikdavau žmones keliaujančius į Gruziją ar besiruošiančius ten vykti, kadangi turizmas ten gerokai išvystytas, na ir šalis didesnė ir žinoma jūra šalia. O aš jų klausiau ir galvojau:" Nereikalinga man jūsų ta Gruzija, aš į Armeniją noriu".Prisimenu net Ramutė, Saluto choro vadovė, po kažkurios kelionės, kažkaip buvo užsiminus, kad gal sekanti kelionė bus į Armeniją, bet ... deja. 
 Ir žinoma kaip ir bet kuriai svajoniai artėjant, pradedi bijoti. O gal nusivilsi, o gal nepatiks, o gal viskas tik mano galvoje susikurta iliuzija? Tad beliko nuvažiuot ir įsitikinti.

Khor Virap vienuolynas

Bulgarija. Kelionė su choru. Pirma diena

Prieš skrydį. Pirmą kartą į  choro vasaros kelionę skridau su mama. Mūsų nuotykiai prasidėjo jau Kaune. Mums važiuojant į Kauno oro uostą prasidėjo baisi liūtis, lyg Kaunas būtų pradėjęs raudoti. Galima sakyti, kad kai kuriose atkarpose nevažiavome, o plaukėme. Šiaip ar taip oro uostą pasiekėme sėkmingai. Antrame aukšte mūsų jau laukė dalis choristų ir juos lydintys asmenys. Praėję pasų kontrolę ir atsisėde kavinėje papietauti ir išgerti kavos, išgirdome, kad mūsų lėktuvas vėluoja valanda. Todėl po kurio laiko visi keleiviai susirinko kavinėje. Suprantama, juk prie laipinimo vartų beveik nėr kėdžių atsisėsti, bet nesvarbu, berods visiems keleiviams užteko vietos antrame aukšte. Kadangi buvau užsisakius registruotą bagažą tai galėjau pasirinkti kur sėdėti. Mama gavo vietą pačiame lėktuvo gale, todėl aš iš 6vt persikėliau į 33-čią, kad sėdėti su mama. Tiesa trečiasis žmogus mūsų kompanijoje buvo choristė Karolina tad kelionė neprailgo juolab, kad antrą kelionės pusę pramiegojau.
  Atvykę į oro uostą išsikeitėme 100eurų ir ėjome ieškoti autobuso. Dalis choristų jau stovėjo prie autobuso. Tiesa mums susėdus, vairuotojas pareiškia, kad jis mūsų neveš kol nesumokėsim pradinės sumos. Tad pradėjome rinkti po 10 eurų. Po kokių 30-40 min autobusas pajudėjo. Mūsų laukė ilga kelionė į Plovdivą.