Tel Aviv

Kadangi Gari pirmą dienos pusę buvo užsiemęs, aš pirmą kartą per visą laiką išvažiavau į Tel Avivą viena. Kadangi diena buvo saulėta maniau pasideginsiu pliaže. Tačiau nenumačiau, kad prie jūros bus taip vėjuota.
Autobusas išleido stotelėje netoli pliažo tad ten ir patraukiau. Žmonių papludimyje buvo labai mažai. Visgi laiko turėjau pakankamai, todėl prisėdau ant smėlio ir žiūrėjau į plaukiojančius vandyje banglentininkus ir kitesurfer'ius, diena jiems buvo palanki. Už gerų 20 min buvau užpustyta smėlio tad leidausi link Jaffos.

Jerusalem

Dar būdama Lietuvoje, apie Jeruzalę buvau prisiskaičius fantastinių dalykų. Apie tai kaip žmonės pabūvoję Jeruzalėje pradeda laikyti save Jėzumi Kristumi arba tampa tiesiog tikinčiais.
Tačiau čia atvykus manęs šis mistinis reiškinys nepalietė. Gal todėl, kad neapsilankiau nė vienoje šventykloje, bažnyčioje, o tiesiog vaikštinėjau miesto gatvėmis ir gatvelėmis.
   Nors visą dieną Jeruzalėje švietė saulė, negalėčiau pasakyt, kad buvo karšta. Vis gi oro temperatūra ten skirias nuo Tel Avivo. Tad nieko keisto, kad ir žiemą Jeruzalėje karts nuo karto iškrenta sniegas džiuginantis vairuotojus keliuose.

Mey kedem

 Balandžio 1-ąją pažįstami, draugai, klasiokai iškrėsdavo įvairias išdaigas, bet dabar turbūt nei vienos iš jų neprisiminčiau. Bet štai Gari, galbūt net nenorėdamas, sugebėjo mums iškrėsti pokštą, kurį aš turbūt prisiminsiu visą gyvenimą. Bet pradėsiu nuo pradžių.