2013 m. rugpjūčio 10 d., šeštadienis

Viena

Keliauninkai sako, kad Viena nuostabus miestas.  Tačiau man atrodo, kad aš mačiau jį  per tirštą rūką. Tai iš tų atvejų, kai nori pamatyti daug, bet praskrendi pro viską šviesos greičiu, nepajunti atmosferos, nesuspėji suprasti, kur apskritai esi. Taip nutiko ir su Viena. Bėgiojome nuo vieno objekto prie kito iškišę liežuvius. Ir dabar, kai bandau prisiminti, ką aš ten mačiau ir ką galėčiau papasakoti draugams apie Vieną tai tik gražūs pastatai, parkai ir garsių muziknatų statulos.

2013 m. balandžio 4 d., ketvirtadienis

Tel Aviv

Kadangi Gari pirmą dienos pusę buvo užsiemęs, aš pirmą kartą per visą laiką išvažiavau į Tel Avivą viena. Kadangi diena buvo saulėta maniau pasideginsiu pliaže. Tačiau nenumačiau, kad prie jūros bus taip vėjuota.
Autobusas išleido stotelėje netoli pliažo tad ten ir patraukiau. Žmonių papludimyje buvo labai mažai. Visgi laiko turėjau pakankamai, todėl prisėdau ant smėlio ir žiūrėjau į plaukiojančius vandyje banglentininkus ir kitesurfer'ius, diena jiems buvo palanki. Už gerų 20 min buvau užpustyta smėlio tad leidausi link Jaffos.

2013 m. balandžio 2 d., antradienis

Jerusalem

Dar būdama Lietuvoje, apie Jeruzalę buvau prisiskaičius fantastinių dalykų. Apie tai kaip žmonės pabūvoję Jeruzalėje pradeda laikyti save Jėzumi Kristumi arba tampa tiesiog tikinčiais.
Tačiau čia atvykus manęs šis mistinis reiškinys nepalietė. Gal todėl, kad neapsilankiau nė vienoje šventykloje, bažnyčioje, o tiesiog vaikštinėjau miesto gatvėmis ir gatvelėmis.
   Nors visą dieną Jeruzalėje švietė saulė, negalėčiau pasakyt, kad buvo karšta. Vis gi oro temperatūra ten skirias nuo Tel Avivo. Tad nieko keisto, kad ir žiemą Jeruzalėje karts nuo karto iškrenta sniegas džiuginantis vairuotojus keliuose.

2013 m. balandžio 1 d., pirmadienis

Mey kedem

 Balandžio 1-ąją pažįstami, draugai, klasiokai iškrėsdavo įvairias išdaigas, bet dabar turbūt nei vienos iš jų neprisiminčiau. Bet štai Gari, galbūt net nenorėdamas, sugebėjo mums iškrėsti pokštą, kurį aš turbūt prisiminsiu visą gyvenimą. Bet pradėsiu nuo pradžių.

2013 m. kovo 31 d., sekmadienis

Jaffa

Visą dieną prasėdėję namuose, vakare išsiruošėm į Jafą.
Kaip vakare taip ir dieną Jafoje labai jauku. Tą atmosferą matyt sukuria siauros gatvelės ir pasodinta augalija.

2013 m. kovo 30 d., šeštadienis

Haifa

Ryte ruošėmės apsilankyti Gari'o  internetu atrastame restorane, tačiau po ilgų važinėjimų ratais užvažiavome į drūzų turgų. Turgus man pasirodė niekuo neypatingas, pilna kinietiško šlamšto, pigių drabužių. Vienintelis pliusas-  ten galima  ragauti maistą: riešutus, džiovintus vaisius, guminukus ir pan. Išėję iš turgaus užėjome indų parduotuvę, vėliau dar į vieną ir galiausiai neradę nieko tinkamo išvažiavome papriešpečiauti. Izraelyje, kaip ir  kai kuriuose Ispanijos regionuose, priimta atnešti užkandžius nemokamai. Bet galėčiau teigti, kad tie užkandžiai dažniausiai tik sugadina apetitą, nes patiekiamos įvairios marinuotos daržovės, kurios man asmeniškai buvo per sūrios. Tai dažnai gali būti alyvuogės, kalafiorai, paprikos, agurkai ir t.t.
 Pasistiprinę, važiavome į Haifą.
Suprantama atvykę, tiesiu taikymu keliavome link garsiųjų  Bahajų sodų. Turbūt nėra dienos, kad ten nebūtų turistų. Reikėjo pasistumdyti, kad gauti vietą po saule, o tiksliau, kad priartėti prie centro nuo kur ir nufotografavau panoramą. Pasigrožėję šiuo reginiu leidomės aplinkiniu keliu žemyn.
  Haifa jaukus miestas, bet man susidarė įspūdis, kad be Bahajų sodų ten daugiau nėra ką veikti.
Miesto panorama

2013 m. kovo 29 d., penktadienis

Caesarea

Ryte išvažiavome į Keisariją. Tai senovinis miestas pastatytas ant Viduržemio jūros kranto dar iki mūsų eros. Suprantama dabar tai nacionalinis parkas ir  ten išlikę tik miesto griuvėsiai, bet kai kurie objektai rekonstruojami pvz. amfiteatras, kuriame dabar vyksta įvairūs koncertai ir spektakliai.
Įvairiais istoriniais periodas Keisariją valdė skirtingos tautos, puolančios, griaunančios ir iš naujo atstatančios miestą. Mieste buvo pastatyta šventykla, teatras, amfiteatras ir gyvenamieji kvartalai. Jau tais laikais buvo pravestas geriamasis vanduo, kuris keliavo akveduku
Amfiteatras, kuriame vyksta įvairūs koncertai

2013 m. kovo 28 d., ketvirtadienis

Kelionė į Izraelį

Su Gariu draugaujam daugiau nei 2 metus, o Izraelyje dar nė karto nebuvau, nes vasara jis atvažiuoja į Lietuvą, o studijų metu abu mokomės ir atostogos nesutampa. Bet štai atėjo metas, kai pagaliau radau tinkamą laiką susitikti, nupirkau bilietus ir laukiau dienos kai išskrisiu.
 Ir štai pagaliau išaušo ta diena, o tiksliau naktis. 3h nakties aš atsikėliau. 3:20 atvažiavo taxi, kuris nuvežė į autobusų stotį, kur laukiau vienintelio rytinio autobuso pravažiuojančio pro Vilnių, kurio galutinė stotelė - Minskas.  Miegot nuėjau vėlai tad pamiegojau gal tik 3 valandas, suprantama miego seansą pratęsiau autobuse. Mano džiaugsmui autobusas užvažiavo į Vilniaus oro uostą tad nebereikėjo sukti galvos kaip iki jo nusigauti. Tiesa važiuojant šiuo autobusu, nuolaidos studentams netaikomos tad už kelionę nuo Kauno iki Vilniaus, sumokėjau 17 litų.
 Dar nelabai malonus siurprizas tai kad oro uosto pirmame aukšte beveik nebeliko kėdžių atsisėsti ( seniau buvo išstatytos oro uosto centre ) . Taigi nusigrūdome į patį kampą. Staiga žiūriu link mūsų pusės juda neaiški porelė: senyva moteris ir panašaus amžiaus stambus vyras.  Kai vėliau išaiškėjo jie nuolatiniai oro uosto lankytojai neturintys kur pernakvoti tad besitrinantys čia. Jie atsisėdo šalia mūsų, su savo manta ir pora savaičių ar gal mėnesių neskalbtais rūbais ir kažką neaiškiai marmaliuodami sėdėjo. Prisipažinsiu, labai nemaloni kompanija, bet aš būčiau iškentėjus, jei tas senyvas vyriškis nebūtų pradėjęs krapštyti nosies ir kišti viso laimikio į burną. Kiek pakentėjusios, nuėjom atiduoti bagažo ir atsisėdom jau į kitą vietą.
 Skridau per Ryga tad teko dar ten pasėdėti, todėl visą laiką klausiausi muzikos ir žiūrėjau animacinius filmus.
Į Tel-Aviv'ą atskridau po 16h. Perėjau kontrolės punktą, pasiėmiau bagažą ir  tiesiu taikymu persiaviau batus, nes buvo pernelyg karšta su auliniais batais  ir ėjau link išėjimo kur laukė Gari. Iš oro uosto važiavome traukiniu.
Kelioms dienoms apsistojau pas Gari bendrabutyje, kadangi jo kambariokas išvažiavo į Bali.
Pirmąjį vakarą suspėjome tik pavažinėti dviračiais po Tel Avivą. O kadangi ten anksti temsta nelabai ką ir pamačiau. Tačiau įsimintiniausia vakaro dalis buvo, kai ryžausi pereiti tamsoje  slidų  taką aplinkui šėlstant  jūros bangoms, nuo kurio atsivėrė Jaffa ir Tel Aviv'o prieplauka.
Vaizdas pro Gari'o kambarį