2017 m. rugpjūčio 10 d., ketvirtadienis

Štai ir vėl aš čia / Izraelis 2014

Taigi, štai antras kartas, kai lankausi Izraelyje. Kaskart atvykus į šalį, kurioje jau esu buvusi, noriu pamatyti tai ko praeitą kartą nepamačiau, ar patirti tai ko nepatyriau. 
  Izraelyje praleidau savaitę kaip ir praeitą kartą. Tačiau pirmąjį kartą buvau nusiteikus pamatyti kažką neįtikėtino, nes iš mamos pasakojimų atrodė, kad iš pirmo žvilgsnio pamilsiu Izraelį. Tačiau taip nenutiko. Tad šįkart  rožinių akinių nesidėjau važiavau su mintimi tiesiog pabūti su savo išsiilgtu vaikinu. 


2013 m. rugpjūčio 11 d., sekmadienis

Melk ir Stift St.Florian vienuolynai

Šis rytas buvo labai sunkus. Ypač tiems, kurie mėgsta išgerti. Keliavome į Melk vienuolyną. Prisimenu šio vienuolyno miniatiūrinį variantą mačiau Briuselyje, Europos parke. Man jis labai patiko.

2013 m. rugpjūčio 10 d., šeštadienis

Viena

Keliauninkai sako, kad Viena nuostabus miestas.  Tačiau man atrodo, kad aš mačiau jį  per tirštą rūką. Tai iš tų atvejų, kai nori pamatyti daug, bet praskrendi pro viską šviesos greičiu, nepajunti atmosferos, nesuspėji suprasti, kur apskritai esi. Taip nutiko ir su Viena. Bėgiojome nuo vieno objekto prie kito iškišę liežuvius. Ir dabar, kai bandau prisiminti, ką aš ten mačiau ir ką galėčiau papasakoti draugams apie Vieną tai tik gražūs pastatai, parkai ir garsių muziknatų statulos.

2013 m. balandžio 4 d., ketvirtadienis

Tel Aviv

Kadangi Gari pirmą dienos pusę buvo užsiemęs, aš pirmą kartą per visą laiką išvažiavau į Tel Avivą viena. Kadangi diena buvo saulėta maniau pasideginsiu pliaže. Tačiau nenumačiau, kad prie jūros bus taip vėjuota.
Autobusas išleido stotelėje netoli pliažo tad ten ir patraukiau. Žmonių papludimyje buvo labai mažai. Visgi laiko turėjau pakankamai, todėl prisėdau ant smėlio ir žiūrėjau į plaukiojančius vandyje banglentininkus ir kitesurfer'ius, diena jiems buvo palanki. Už gerų 20 min buvau užpustyta smėlio tad leidausi link Jaffos.

2013 m. balandžio 2 d., antradienis

Jerusalem

Dar būdama Lietuvoje, apie Jeruzalę buvau prisiskaičius fantastinių dalykų. Apie tai kaip žmonės pabūvoję Jeruzalėje pradeda laikyti save Jėzumi Kristumi arba tampa tiesiog tikinčiais.
Tačiau čia atvykus manęs šis mistinis reiškinys nepalietė. Gal todėl, kad neapsilankiau nė vienoje šventykloje, bažnyčioje, o tiesiog vaikštinėjau miesto gatvėmis ir gatvelėmis.
   Nors visą dieną Jeruzalėje švietė saulė, negalėčiau pasakyt, kad buvo karšta. Vis gi oro temperatūra ten skirias nuo Tel Avivo. Tad nieko keisto, kad ir žiemą Jeruzalėje karts nuo karto iškrenta sniegas džiuginantis vairuotojus keliuose.

2013 m. balandžio 1 d., pirmadienis

Mey kedem

 Balandžio 1-ąją pažįstami, draugai, klasiokai iškrėsdavo įvairias išdaigas, bet dabar turbūt nei vienos iš jų neprisiminčiau. Bet štai Gari, galbūt net nenorėdamas, sugebėjo mums iškrėsti pokštą, kurį aš turbūt prisiminsiu visą gyvenimą. Bet pradėsiu nuo pradžių.

2013 m. kovo 31 d., sekmadienis

Jaffa

Visą dieną prasėdėję namuose, vakare išsiruošėm į Jafą.
Kaip vakare taip ir dieną Jafoje labai jauku. Tą atmosferą matyt sukuria siauros gatvelės ir pasodinta augalija.

2013 m. kovo 30 d., šeštadienis

Haifa

Ryte ruošėmės apsilankyti Gari'o  internetu atrastame restorane, tačiau po ilgų važinėjimų ratais užvažiavome į drūzų turgų. Turgus man pasirodė niekuo neypatingas, pilna kinietiško šlamšto, pigių drabužių. Vienintelis pliusas-  ten galima  ragauti maistą: riešutus, džiovintus vaisius, guminukus ir pan. Išėję iš turgaus užėjome indų parduotuvę, vėliau dar į vieną ir galiausiai neradę nieko tinkamo išvažiavome papriešpečiauti. Izraelyje, kaip ir  kai kuriuose Ispanijos regionuose, priimta atnešti užkandžius nemokamai. Bet galėčiau teigti, kad tie užkandžiai dažniausiai tik sugadina apetitą, nes patiekiamos įvairios marinuotos daržovės, kurios man asmeniškai buvo per sūrios. Tai dažnai gali būti alyvuogės, kalafiorai, paprikos, agurkai ir t.t.
 Pasistiprinę, važiavome į Haifą.
Suprantama atvykę, tiesiu taikymu keliavome link garsiųjų  Bahajų sodų. Turbūt nėra dienos, kad ten nebūtų turistų. Reikėjo pasistumdyti, kad gauti vietą po saule, o tiksliau, kad priartėti prie centro nuo kur ir nufotografavau panoramą. Pasigrožėję šiuo reginiu leidomės aplinkiniu keliu žemyn.
  Haifa jaukus miestas, bet man susidarė įspūdis, kad be Bahajų sodų ten daugiau nėra ką veikti.
Miesto panorama