2018 m. rugpjūčio 6 d., pirmadienis

Armėnija. Sevanas

Mūsu rytas prasidėjo pasivažinėjimu vandens motociklu po Sevano ežerą. 1min kainuoja 1000 dramu (1.80 eurus ). Pasiplaukioję motociklu dar įlindom paplaukioti ežere. Vandens temperatūra vietinius nelabai tenkina, išskyrus mus niekas ten neplaukiojo. Tiesa poilsiaujantys armėnai įlindo iki keliu, bet po minutės išlindo. 
Tik apie pietūs iškeliavom žiūrėt Sevanavank vienuolyno. Važiuojant pakrante Sevano ežero vanduo atrodo kaip Nicos žydroji pakrantė. Prie vienuolyno sutikom rusu porą iš Sankt Peterburgo, kuri labai originaliai sukomponavo klausimą: ."Извините пожалуйста, do you speak russian?"-Дa. Aišku po to susivokė ką pasakė ne taip ir kartu pasijuokėm. Jie norėjo, kad juos nufotografuotumėm ir mainais mus nufotografavo.

2018 m. rugpjūčio 5 d., sekmadienis

Armėnija. Nakvojam piečiausiame Armenijos mieste Agarak ir lankom Tatev vienuolyną

Agarak. 6:30. Kol saulė neišlindo, einu pafotografuoti kalnų. Po kokių 5 min ateina kažkoks armenas ir pradeda klausinėt ką fotografuoju ir ar galiu parodyt. Atsakau, kad fotografuoju kalnus. Jis peržiuri nuotraukas ir sako ištrinti tas kur matos Armenijos-Irano pasienis. Aš linkčioju, o pati galvoju "nė už ką, kam taip anksti kėliaus ir nustatinėjau parametrus, kad ištrinti?". Po kelių minučių pasieny suskambo sirena ir armenas vėjo greičiu nuskuodė į budelę. 

2018 m. rugpjūčio 4 d., šeštadienis

Antra diena. Khandzoresk ir vienintelis kelias į Meghri


2 diena: Tatev- Satani Kamurdj- Khanzoresk-Goris-Kapanas-Meghri,Agarak
Rytas ir vakaras, kai saulė leidžiasi arba kyla yra ypatingi. Jie turi magišką poveikį. Tačiau rytas Tateve... tarp nuostabių kalnų ir augmenijos dar tik labiau sustipriną tą pasakišką jausmą. Tu net pamiršti apie kažkokius buitinius nepatogumus. Tateve labai tylu. Ryte išėjau į verandą ir kokias 5 min neatitraukiau akių nuo atsiveriančios panoramos . Aš net nepastebėjau, kad 5 metrai nuo manęs susimasčiusi sėdėjo namo šeimininkė. Mane pamačius ji iš karto pasiteiravo kaip miegojau. Miegojau aš puikiai, aš apskritai kas liečia miegą nesiskudžiu- miegu kaip kūdikis. 
  Greta paruošė mums pusryčius, "natūralius, ekologiškus pusryčius"- tai mėgsta pabrėžti mūsų šeimininkė. Ir iš tiesų: sūris ir sviestas darytas jos mamos, medus iš jų avilio, abrikosų džemą taip pat patys daro. 
 Papusryčiavus nusileidau apsižiūrėti. Daržovių ne itin daug darže. Tiesa šeimininkė Nora nusileido parodyti man senovinę krosnį-tandyra, kurioje jos tėvai kepdavo duoną. Ir čia pat parodė perdarytą statinę ant kurios šiandien ji pati kepa lavašą. Šeimininkė taip pat parodė kambarį kur saugo kompotus, uogienes ir džemus. 
  Su Tatevu trumpam atsisveikinom ir važiavom aplankyti Velnio tiltą arba kitaip Satani kamurdj.
Rytas Tateve

2018 m. rugpjūčio 3 d., penktadienis

Pirma diena Khor Virap ir kelionė į Tatev

1-os dienos maršutas :Khor Virap- Azat rezervuaras -Geghard vienuolynas- Areni kaimas- Tatev
Jūs paklausit, o kodėl Armenija?  Apie kelionę į Armeniją buvo daug galvota ir planuota. Perskaitytas nevienas straipsnis ir peržiūrėtas ne vienas video. O viskas prasidėjo 2010 metais, kai Eurovizijoje suskambėjo dainininkės Sirusho daina "Qele qele". Ji buvo mano favoritė tais metais. Praėjus Eurovizijai aš pradėjau aktyviai ieškoti Sirusho dainų internete. Parsisiunčiau per torrent jos kelis ankstesnius albumus. Ir štai taip iki šiandien seku jos kūrybą. Žinoma per tą laiką atsirado dar keli mėgiami Armenijos atlikėjai, dar kelios dešimtys mėgiamų armeniškų dainų, bet vis gi Sirusho liko mano favoritė. 
  Kadangi keliaujunčių į Armeniją mažai, bent jau mano aplinkoje jų iš vis turbūt nėr tai visi labai stebėjosi, kas mane ten patraukė ir apskritai ar yra ten ką žiūrėti. Vis dažniau sutikdavau žmones keliaujančius į Gruziją ar besiruošiančius ten vykti, kadangi turizmas ten gerokai išvystytas, na ir šalis didesnė ir žinoma jūra šalia. O aš jų klausiau ir galvojau:" Nereikalinga man jūsų ta Gruzija, aš į Armeniją noriu".Prisimenu net Ramutė, Saluto choro vadovė, po kažkurios kelionės, kažkaip buvo užsiminus, kad gal sekanti kelionė bus į Armeniją, bet ... deja. 
 Ir žinoma kaip ir bet kuriai svajoniai artėjant, pradedi bijoti. O gal nusivilsi, o gal nepatiks, o gal viskas tik mano galvoje susikurta iliuzija? Tad beliko nuvažiuot ir įsitikinti.

Khor Virap vienuolynas

2018 m. liepos 13 d., penktadienis

Bulgarija. Kelionė su choru. Pirma diena

Prieš skrydį. Pirmą kartą į  choro vasaros kelionę skridau su mama. Mūsų nuotykiai prasidėjo jau Kaune. Mums važiuojant į Kauno oro uostą prasidėjo baisi liūtis, lyg Kaunas būtų pradėjęs raudoti. Galima sakyti, kad kai kuriose atkarpose nevažiavome, o plaukėme. Šiaip ar taip oro uostą pasiekėme sėkmingai. Antrame aukšte mūsų jau laukė dalis choristų ir juos lydintys asmenys. Praėję pasų kontrolę ir atsisėde kavinėje papietauti ir išgerti kavos, išgirdome, kad mūsų lėktuvas vėluoja valanda. Todėl po kurio laiko visi keleiviai susirinko kavinėje. Suprantama, juk prie laipinimo vartų beveik nėr kėdžių atsisėsti, bet nesvarbu, berods visiems keleiviams užteko vietos antrame aukšte. Kadangi buvau užsisakius registruotą bagažą tai galėjau pasirinkti kur sėdėti. Mama gavo vietą pačiame lėktuvo gale, todėl aš iš 6vt persikėliau į 33-čią, kad sėdėti su mama. Tiesa trečiasis žmogus mūsų kompanijoje buvo choristė Karolina tad kelionė neprailgo juolab, kad antrą kelionės pusę pramiegojau.
  Atvykę į oro uostą išsikeitėme 100eurų ir ėjome ieškoti autobuso. Dalis choristų jau stovėjo prie autobuso. Tiesa mums susėdus, vairuotojas pareiškia, kad jis mūsų neveš kol nesumokėsim pradinės sumos. Tad pradėjome rinkti po 10 eurų. Po kokių 30-40 min autobusas pajudėjo. Mūsų laukė ilga kelionė į Plovdivą.

2017 m. rugpjūčio 5 d., šeštadienis

Danija. Kopenhaga

Bilietai į Daniją kainavo ganėtinai pigiai, todėl ir skridome ten. Kitu atveju vargu ar būčiau skridus į Danija artimiausius penkis metus. Vis labiau vengiu miestų, renkuosi vietas mažiau lankomas turistų, šalis kur graži gamta. Danija ne itin įsipaišo į šiuos kriterijus.
  Pradžioje norėjome nuomuotis mašiną, bet vėliau supratome, kad tai mums labai brangiai kainuos. Nes kelionės į salas keltais , važiavimas per žymųjį Eresūno tiltą būtų kainavęs daug. Tačiau pastudijavę tai ką norime pamatyti ir pažiūrėję atstumus supratome, kad lengvai ir viešuoju transportu pasieksim norimus taškus.
  Apie Daniją nieko nežinojau ir niekad nesidomėjau. Net faktas, kad Hansas Kristianas Andersonas yra danas, praskriejo pro šalį.
  Buvau susidarius nuomonę, kad visos skandinavijos šalys panašios, nepasižyminčios gražia architektūra ir t.t. ir pan. Todėl žinoma Danija mane nustebino, nes supratau, kad tai visiškai netaip. Bet pradėkime nuo pradžių. Atvažiavome traukiniu iš Malmo ir pakilom į viršų, toliau testi savo kelionę autobusu. Pirma klaida - išlipome iš traukinio viena stotele per anksti. Antra - vos neįsėdome į priešingą pusę vežantį autobusą. Galiausiai, perėjome gatvę ir laukėm savo autobuso, kuris turėjo mus nuvežti iki buto, kurį išsinuomavome 2 iem naktims. Atvažiavo autobusas, nusipirkome bilietą ir važiavome.  Garis pamatė reklaminį bukletą turistams, kur radome info apie SMS bilietą. Užėjęs į saitą pasirenki kiek dienų naudosies transportu, sumoki ir į tavo telefoną ateina SMS bilietas, kuris patvirtina tai kad tu turi bilietą. Tad kaskart kai įlipi į autobusą ar  į metro įlipa kontrolė tu atidarai SMS ir gali sėkmingai važiuoti. Mes už 3 dienas sumokėjome 200 kronų t.y.27 eurai. Nepigu. Bet niekas ir nesakė, kad Danija pigi šalis.

2017 m. rugpjūčio 2 d., trečiadienis

Frederiksborg pilis

Antrą dieną Danija nelepino oru.  Taigi, nusprendėme nuvažiuoti aplankyti kokią nors pilį. Rinkomes pagal nuotraukas esančias internete ir išsirinkom Frederiksborgo pili, kuri randasi Hilerodo miestely. 
Mums atvykus į miesto traukinių stotį, pasiekti pilį buvo keli variantai:pavažiuoti autobusu kelias stoteles arba eiti pėstute. Kadangi lietus apstojo - tai ėjome pėstute. Iš tiesų tai kelias netolimas iki pilies. Pasiekę pilies teritorija vėl sutikome krūva kiniečių turistų, o ir įžengus į pilį buvo gan daug įvarių tautybių žmonių. Bet turiu pasakyti, kad mes kažkaip gan sėkmingai prasilenkėme su visom turistinėm grupėm ir žmonių kruvom, kad net sugebėjau normaliai pafotografuoti patalpas. Bilietai pasivaikščioti po pilį gan brangus (75 kronos) kaip ir viskas Danijoje,  bet jei neklystu buvo nedidelė nuolaida studentams (60 kronu). Na ir žinoma iš išorės galit vaikščioti  kiek norit- mokėt nereikia. Daiktus reikia palikti rūbinėje, kur yra daiktų saugojimo kameros ( užstatas 20 kronų) , o skiečius prie įėjimo skirtose vietose. 
  Pagrindiai pilies eksponatai tai senoviniai baldai, skrynios, paveikslai, indai, senoviniai laikrodžiai ir pan. 
  Tiesa, mums labai pasisekė, kadangi jų pilies bažnyčioje suspėjome paklausyti senovinių vargonų.
Frederiksborgo pilis buvo pastatyta daniško renesanso laikotarpiu karaliaus Kristiano 4-ojo.

2017 m. rugpjūčio 1 d., antradienis

Malmo, Švedija

Vos tik atvykę į Malmo supratome -tai dviračių miestas. Dviračiai čia itin paprasti turiu omeny neprabangūs , seni , kai kurie net surūdiję ir neprisegti spyna. Kadangi gyvenome atokiau nuo miesto centro ir tekdavo eiti pėstute tai su Gariu juokavom gal pasiskolinti kokį neprisegtą dviratį ir po to gražinti? Emigrantų bent, jau mūsų akimis, nedaug, pagrinde arabai dirbantys greito maisto kavinėse ar taksi.  Nors internete rašoma, kad Malmo vienas didžiausių musulmonų miestų, tačiau mes to miesto centre nepastebėjome. 
Su nacionaliniu švedų maistu nesusipažinome , kažkaip nesinorėjo leisti pinigų patiekalams, kurie greičiausiai nesužavės. Taigi maitinomės greito maisto kavinėse, nors ir ten nepigu.
  Kadangi nuomavomės kambarį per saitą airbnb tai ryte atvažiavę paklausėme buto šeimininko kur netoliese galėtumėm papusryčiauti ir jis mums pasiūlė vieną tokią valgyklą. Tačiau ten buvo tik sumuštiniai, sausi pusryčiai, geltoni sūriai, rukyti mėsos gaminiai -tai ką aš jau atpratau valgyti. Tad ėjome į Mcdonaldą. Tiesa ten galų gale užsisakiau košę ir sumuštinį tad nelabai ką išlošiau. 

Štai čia šalia miesto katedros parkelio voliojosi vietiniai bomžai