2018 m. rugpjūčio 6 d., pirmadienis

Armėnija. Sevanas

Mūsu rytas prasidėjo pasivažinėjimu vandens motociklu po Sevano ežerą. 1min kainuoja 1000 dramu (1.80 eurus ). Pasiplaukioję motociklu dar įlindom paplaukioti ežere. Vandens temperatūra vietinius nelabai tenkina, išskyrus mus niekas ten neplaukiojo. Tiesa poilsiaujantys armėnai įlindo iki keliu, bet po minutės išlindo. 
Tik apie pietūs iškeliavom žiūrėt Sevanavank vienuolyno. Važiuojant pakrante Sevano ežero vanduo atrodo kaip Nicos žydroji pakrantė. Prie vienuolyno sutikom rusu porą iš Sankt Peterburgo, kuri labai originaliai sukomponavo klausimą: ."Извините пожалуйста, do you speak russian?"-Дa. Aišku po to susivokė ką pasakė ne taip ir kartu pasijuokėm. Jie norėjo, kad juos nufotografuotumėm ir mainais mus nufotografavo.


Per pietus, restorane užsakėm kebabą iš vėžiu ir 2 vėžiukus. Turiu pasakyt, kad geriau nesikankinti ir užsisakyti kebabą, nes traukydami mėsą iš vėžiuku tik pavargsit. Plius visą tai laužyti pirštais (jokiu žnypliu neatnešė) dar reikia jėgos ir patirties. Jei kartais būsit prie Sevano aplankykit restoraną Bashinjaghyan labai jauki aplinka ir stilius labiau primena provancą, o kas svarbiausia su vaizdu į ežerą.

Paskutinis turistinis taškas į kurį spėjome tai Noratus kapinės. Tai vieni seniausiu kapiniu, kur gausu įvairiu akmeniniu antkapiu su iškaltais raštais ir kryžiais, kuriuos čia vadina chačkar. Tačiau mano dėmesį labiau patraukė ne chačkarai, o močiutės ganančios avis ir pardavinėjančios megztas kojines. Jos tiesiog vaikšto po kapines su kojinėm ir siūlo turistams nusipirkti. Viena tokiu močiučiu ir prie manęs buvo priėjus, bet aš bandžiau "atsimazint" sakydama, kad gyvenu Izraely ir man ju nėr kur nešiot. Tiesa avytes kapinėse aš panorau nufotografuot ir močiutė, gananti aveles , graudžiu balseliu kartojo: "Babushka money". Galiausiai padariusi kelis kadrus, priėjau ir daviau jai 200 dramu ji pažiurėjo kiek daviau ir mostelėjo į savo draugešką, maždaug "O dabar draugei duok". Nu, mes jau visiškai neturėjom smulkiu tai Gari davė likučius ~150 dramu. Močiutė matyt nebuvo labai patenkinta. Bet pardon, c’est la vie. Tiesa, vėliau, kai aš panorau nusifotografuoti su avytėm, ganytoja jas nubaidė. Ta prasme ? 350 dramu tai kaina už kelis kadrus? O po to vėl mokėt ? Žodžiu, svetingumas svetingumu, o valgyt reikia. Ir nesvarbu kur ir kaip uždarbiausi: leisdamas balandžius prie vienuolyno į orą ar pardavinėdamas ir ganydamas avis kapinėse. 


Grįžtant į savo kaimą, pakėlėj pamatėme turistus su didelėm kuprinėm ir nusprendėm sustot pavežt. Tai buvo jauna pora iš Maskvos. Net nenoriu pagalvot, kiek laiko jie būtu tekę eit jei nieks nesustotu pavežti, vis gi nuo Sevano iki Shorzos 46km. Na ir žinoma palapinėnese nakvot šaltoka, naktį čia +12. Bet matyt jie ekstremalūs keliauninkai ir šiltnamio sąlygos ne jiems. 
P.S. Dar norėjau pridurti, kad prie Sevano daug užmestu namu ir net hotelio dydžio pastatu. Bandėm spėliot, kodėl šiu vaiduokliu tiek daug, kada ir kam jie buvo statyti ? Viena iš versijų tai , kad tai iš sovietinių laikų likę pastatai, kurie po 1991m . nesulaukę tokio žmonių antplūdžio ištuštėjo. Antra, tai kad Armenijoj sprendžiamas nuolat klausimas ar pakelti Sevano vandens lygį ar ne? Ir žmonės, kurie pradėjo statyti ten viešbučius, pastatus susimastė ar verta pinigus į tai investuot jei po to Sevanas padidės ir tas pastatas sėdės baloj. Ir trečia versija, kad šie pastatai buvo naudojami laikinam apgyvendinimui statybininkų, jiems baigus darbus, liko namais vaiduokliais. Tad belieka spėlioti kaip ten yra iš tikro. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą