Figueres miestas & La Pedrera

Į Barceloną atvykome naktį. Oro uoste mus pasitiko mūsų gidas ir visos kelionės globėjas Raimundas. Sulaukę visų choristų ėjome link mums užsakyto autobuso. Susidėję lagaminus, keliavome į hostelį "Barcelona". Vos pajudėjus susidūrėme su katalonijos ir ispanijos policija . Nesupratome, kas ten įvyko, bet autobusui teko trumpam sustoti. Neilgai trukus pajudėjome. Atvažiavę į hostelį, kiekvienas gavome po žemėlapį, kad žinotume kaip nusigauti nuo hostelio į centrą ir atgal. Jau kelionės metu, choro prezidentas Antanas paskirstė kas su kuo gyvens, žinoma kiekvieno atsiklausęs ar jį tenkina tas variantas. Taigi beliko tik  gauti raktus.  Mūsų kompanija : Olga, Julija, Virginija ir aš įsikūrėme antrame aukšte. Vaikinai -kambaryje virš mūsų. Ne, mums net tikrinti nereikėjo, kadangi kai kurių kambarių langai išeina į keturkampę lauko erdvę, kuroje sukabinti kondicionieriai. Tad atidares langą gali girdėti ir net matyti ką veikia tavo kaimynas. O Antano ir Osvaldo neįmanoma negirdėti.
  Visos buvom pavargusios tad ėjo miegot. Įlindusi į savo lagaminą pamačiau, kad pamiršau pasiimti pižamą tad teko miegoti su maike .
 Anksti ryte atsikėlę, leidomės žemyn pusryčiauti. Pusryčiai man labai patiko, nes didžiąją dalį sudarė įvairios bandelės, pyragėliai, jogurtai, vaisiai, sultys, kava su pienu- žodžiu viskas ką aš valgau.
Po pusryčių  važiavome į Figueres miestelį, o tiksliau į S.Dali muziejų. Atvykę pirmiausiai aplankėme šalimais esančią bažnyčia, o po to ėjome į muziejų. Muziejus ištiesu įspūdingas savo kontrastingais paveikslais. Neįtikėtina, kad tai vieno žmogaus paveikslai. Originalūs ir jo baldai, skulptūros, aukso dirbiniai.
Muziejų apėjau gan greitai, bet iki sutartos susitikimo valandos dar buvo laiko tad dar kartą perėjau kai kurias sales. Visi rinkomės prie bažnyčios ir kartu ėjome link autobuso, kuris turėjo mus nuvežti į kavinę, kurioje pietavome. Patiekalus buvome jau išsirinkę iki kelionės ir pateikę Raimundui tad atėjos beliko laukti, kada viskas bus atnešta. Ant stalų jau stovėjo bandelės su kuriomis nežinojom ką daryti, kada valgyti tad kol padavėjai neatnešė maisto beveik niekas jų ir nelietė. Buvo atneštas vanduo ir vynas. O netrukus ir patiekalai. Didelė dalis užsisakė katalonietiškas salotas, o desertui  kremą, kurį rekomendavo paragauti Raimundas. 

Aš tave matau

Paveikslas juodame kambaryje

Labai patiko šis paveikslas. Kažką panašaus mačiau Ermitaže , klasikiniame variante

Pamaivos

Lubos mitologiniais motyvais pagal Dali?

Viena iš Figueres miestelio gatvelių

Mimikos

Gidas

<---Julija . Ridana ---->

Po lietaus. Medelis už lango

Katalonietiški pietūs. 1.Vynas ir bandelės 2.Katalonietiškos salotos 3. Lašiša su daržovėmis 4. Katalonietiškas kremas

Papietavę važiavome į miesto centrą. Norėjome apžiūrėti Sagradą Familią. Apėję aplink ją ratą, priėjome įėjimą. Sustojome ir sprendėme kas nori eiti, kas nenori, ar verta apskritai eiti. Galiausiai Kęstutis nuėjopaklausti  kiek kainuoja bilietai. Jam grįžus, paskaičiavome kiek yra žmonių, kad eiti kaip grupei. Skaičiavome ilgai ir nuobodžiai. Galiausiai priėjus prie kasų mums pasakė, kad negali parduoti bilietų, nes lankymo valandos baigėsi. Taigi likimas pats išsprendė šią situaciją. Laikas bėgo, todėl reikėjo mąstyti, ką galima būtų šalimais pamatyti. Nusprendėme eiti į La Pedrera. Čia ir vėl pradėta diskutuoti į kurią pusę eiti, kokia gatve. Galiausiai nuspręsta eiti į dešinę. Atėjus į La Pedrera ir pamačius kainas, didelė dalis choristų atsisakė eiti. Mano bilietas kainavo 16,50 eurų , kadangi pasiemiau audiogidą rusų kalba. Prie įėjimo buvome patikrinti lyg oro uoste. O priėjus liftą teko laukti eilėje. Ekskursija prasidėjo ant pastato stogo tad galėjome pamatyti dalį miesto. Vėliau ėjome į mansardą, ten buvo išstatyti architekto Gaudi darbų maketai. Nusileidus aukštu žemyn pamatėme XXa. pr. laikų kambarius. Tiesa, man atrodo, kad visų nepamatėme, o ir parodų salę berods taip pat praleidome, nes nusiledome pro gyvenamuosius butus. Tad Julijai paklausius ar buvo verta eiti už tokius pinigus net susimasčiau .

Vaizdas nuo La Pedrera stogo

La Pedrera maketas

Atėjus vakarui visa mūsų jaunoji karta patraukė link La Rambla gatvės. Žmonių buvo daug. Mūsų tikslas buvo surasti maisto parduotuvę. Ir mes ją radome. Vieni bėgo prie gėrimų, kiti prie maisto produktų, o svarbiausia tai , kad nesusitarėm už kiek laiko ir kur susitinkam . Taigi apsiprekinę, aš , Julija, Virginija ir Kęstutis išėjome iš parduotuvės. Nežinojome ar mūsų kolegos jau išėjo ar jie dar liko parduotuvėje, todėl nusprendėme eiti namo. Kelio nežinojome tad kas kelias gatves žiūrėjome į žemėlapį. Po ilgų ieškojimų šiaip ne taip suradome savo hostelį. Po gero pusvalandžio, o gal ir valandos parsirado ir Olga su kompanija. Kolegos atėjo linksmi, išgėrę vynelio.  Iki šiol nesuprantu kaip jie neturėdami žemėlapio ir būdami tokios būsenos rado hostelį.

Pridėti antraštę

Jau apsipirkę. Pokeliui į hostelį.

 

Vakare prie mūsų merginų kompanijos prisijungė vaikinai. Rinkomės mūsų kambaryje, kadangi jis pasirodė erdvesnis. Stengėmės sėdėti kiek įmanoma trumpiau ir tyliau, kadangi sekančią dieną laukė koncertas,  bet nelabai pavyko . Ryte kai kurie skardžiabalsiai kolegos gavo pylos nuo vadovės ir prezidento.

Šmėkla nenori fotografuotis