Antrą dieną mus pasitiko lietingas oras. Pirmąją ekskursijos dalį važinėjome autobusu po Barceloną ir tik trumpam išlipdavome pafotografuoti, o taip norėjau nueiti arčiau vandens. Akies kraštelių žvilgtelėje į pakrantę , dar kartą važiavome žiūrėti Sagrados Familios, nes vakar nevisi choristai prie jos buvo. Kadangi Raimundas prieš lipant iš autobuso perspėjo, kad tik apeisim ją , mes su Julija nusprendėme, kad nėra tikslo tada ten eiti. Todėl kiek pastovėjusios grynama ore, lipome į autobusą ir laukėme choristų. Visiems susirinkus važiavome į Guel parką.
 |
Stovint prie autobuso mano dėmesį patraukė šie medeliai
|
Lietus nenustojo lyjęs.O aš buvau apsiavus zomšinius mokasinus. Jaučiau, kad pasikartos
Peterburgo istorija. Guel parkas įspūdingas, pirmąkart teko tokiame lankytis.
 |
| Ežerai |
Pasivaikščioję grįžome į autobusą. Važiavome į miesto centrą pasivaikščioti ir nusipirkti suvenyrų. Choro moterys klausė Raimundo kur galima būtų įsigyti katalonietiškų saldumynų, todėl atvažiavę į centrą ėjome pirmiausia į saldumynų parduotuvę. Studentai pažiūrėję į kainas (21eurų už 1kilogramą) apsisuko ir išėjo.
 |
| <----Nors šokinėjau per balas kaip gazelė, batai vis vien peršlapo. Saldumynų parduotuvės vitrina------> |
Nuėjome į La Rambla ieškoti suvenyrų. Pokeliui pamatėme ledų kioską ir suprantama nesusilaikėme. Aš nusipirkau berods dvigubą ar trigubą porciją. Suvalgiusi ledus kaip visad tradiciškai nupirkau kelis magnetukus su garsiais Barcelonos objektais. Stengiausi rasti gražius ir nebrangius, bet visgi nusipirkau po 3 eurus. Tiesa Virginija paėjusi toliau rado kitokius, bet už 1 eurą.
Grįžome į sutartą vietą ir laukėme Raimundo. Autobusas mus nuvežė prie kavinės, kurioje pietavome. Šįkart paragavau paellos, bet visos nesuvalgiau, nes skrandyje dar gulėjo ledai. Tiesa desertui ir čia gavome ledų. Ramutė perėjo per stalus, perspėdama, kad valgytume mažais kasneliais, nes dar laukia koncertas. Ir tik dabar aš prisiminiau tą faktą , kad šiandien koncertuojam. Bet nieko, koncertas ir privalgius ledų praėjo gerai.
Laikas bepietaujant pralėkė taip greitai, kad mes vos spėjome grįžti į hostelį persirengtį koncertiniais drabužiais. Susiruošti turėjome 30 minučių. Pasakysite, kad laiko pakankamai, bet turint omenyje, kad reikia spėt palysti po dušu, rasti koncertinę aprangą ir natas, susišukuoti, pasidažyti tai ne taip paprasta kaip atrodo, juolab kai gyveni keturiese viename kambaryje ir turi dalintis dušu ir veidrodžiu. Bet visgi mūsų merginų kompanija buvo draugiška ir viską išsprendėme be kvirčų.
 |
| 1. Vėl katalonietiškos salotos 2. Paella (plovas su jūros gerybėmis) 3. Paskrudinta duonelė ištrinta pomidorais 4. Ledai su pyragu ir grietinėle |
Į bažnyčią ėjome pėstute, kadangi ji buvo netoliese. Repeticija praėjo gerai. Deja į koncertą atėjo labai mažai žmonių, kadangi niekur nebuvo iškabintas plakatas apie tai, kad mes koncertuojame. Išėję iš bažnyčios nusifotografavome ir Raimundas pasiūlė nueiti pažiūrėti į dar berods vieną bažnyčią ar kažkokį statinį, bet man visiškai nesinorėjo kažkur eiti juolab, kad jaučiau, kad tuoj prasidės lietus. Ėjome su visais. Galiausiai pradėjo krapnoti ir Julija, Kęstutis ir aš pasukome atgal. Visiškai nenorėjau, kad koncertiniai drabužiai peršlaptu.
 |
| Bažnyčia, kurioje koncertavome |
Grįžome į hostelį, nusiprausėme, persirengėme ir po truputį ruošėmės eiti žiūrėt muzikinių fontanų. Jau iš tolo buvo matyti mėlynos šviesos. Pagaliau priėjome
MNAC. Keista buvo matyti prie laiptų, vedančių prie Nacionalinio Katalonijos meno muziejaus, pastatytą eskalatorių. Ech, viskas žmonių patogumui. MNAC atrodė pasakiškai, šviesos efektai labai pasitarnavo. Link fontano vėl leidomosi eskalatoriumi. Žmonių buvo begalo daug, vieni buvo susėdę ant laiptų kiti stovėjo ir grožėjosi besikeičiančiomis fontano srovėmis ir spalvomis. Mums atėjus skakmbėjo žinomos džiazo dainos. Ištiesu... vanduo ir ugnis tai į ką galima žiūrėti be perstojo. Ilgai stovėję, atsisėdome ant laiptų. Po kiek laiko pamatėme choristus. Pamtyti juos buvo nesunku, jie dar vis vaikščiojo su koncertiniais rūbais. Nespėjus jiems atsisėsti, prasidėjo lietus. Kadangi aš sėdėjau ant savo striukės, Kęstutis kaip tikras džentelmenas užmėtė man ant pečių savąją, kiti žiūrovai , kas turėjo, išskleidė lietsargius. Lietui įsisiautėjus, leidomės žemyn. Nufotografavau mūsų kompaniją fontano fone ir leidomės ieškoti parduotuvės. Buvo jau gan vėlu, todėl rasti dirbančią parduotuvę nebuvo lengva. Užėję į vieną, pamatėme prie kasų sėdinčias dvi musulmones, apėjome ratu lentyną, bet nieko neradome. Užėję į antrą, vėl pamatėme neispaniškų bruožų pardavėjus., kurie nepatikliai į mus žiūrėjo. Čia prekių asortimentas buvo platesnis tad kiekvienas rado kažką pagal savo skonį. Aš nusipirkau bananų ir mini kruasanų, kurių man užteko vienai dienai.
Vakare vėl visa kompanija susirinko mūsų kambaryje ir sedėjo dar ilgiau nei praeitą kartą.
 |
| Einant link fontanų |
 |
| Žiūrovai |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą