Kunstkamera & Pasivaikščiojimas po parką

Į Peterburgą atvykome, kai jau buvo sutemę. Oro uoste mus pasitiko Gario teta, kurios namuose ir apsistojome. Po kelionės buvome pavargę tad atvažiavę ėjome miegoti.
 Sekančią dieną ėjome į šalia namų esantį baseiną paplaukioti. Baseine neplaukiojau nuo septintos klasės. Mokyklos laikais ėjau į baseiną vien dėl stuburo gydymo. Tai visiškai man neteikė  jokio malonumo, nes po baseino su pusiau šlapiais plaukais tekdavo eiti į muzikos mokyklą, o ir plaukti ten niekas nemokino, visada plaukiojau su lentele. O ir įėjus į baseino pastatą, jausdavai stiprų chloro kvapą.  Tad prisiminimai apie baseiną išliko ne kokie. Bet šįkart visai smagiai pasiplaukiojom, tiesa, kiek pavargau.
Kadangi Rusijoje buvome jau šeštą dieną, ėjome užsiregistruoti. Irina, Gario teta, buvo iš anksto susitarus su darbuotoja iš registracijos punkto dėl mūsų vizito tad ilgai ten neužtrukome. Vėliau ėjome papietauti į čeburėkinę "Brynza". Kadangi aš valgiau tik močiutės čeburėkus ir tai tik saldžius, ne su mėsa, todėl užsisakiau salotas. Užkandę ruošėmės pasivaikščioti, bet deja mus užklupo lietus, todėl grįžome prie mašinos. Šeimyna prieš važiuojant namo, nusprendė patikrinti ar gerai pripūstos mašinos padangos tad ~25min laukiau kol jie patikrins, o tada jau grįžome namo.
  Antrąją dieną Peterburge oras nedžiugino. Išsiruošėme į Kunstkamerą. Prisimenu, kai buvome su Saluto choru Peterburge, mūsų jaunuolių grupė svarstė ar eiti, bet taip ir nenuėjome. Iš žmonių pasakojimų buvau susidarius nuomonę, kad ten be užkoncervuotų išsigimusių vaikų nėra ką žiūrėti ir kad pagrindinę muziejaus dalį būtent tai ir sudaro. Todėl tik atėjus į muziejų nustebau tai ką pamačiau. Didžiąją ekspozicijos dalį  sudarė įvairių genčių, tautų rūbai, papuošalai, instrumentai, buitiniai daiktai. Muziejus man neįtikėtinai patiko. Ir keista, kad šiais laikais, kai įvairūs informacijos šaltiniai prienami , tiek suaugę, tiek vaikai įdėmiai apžiūrinėjo anatominių retenybių ir anomalijų salės eksponatus.
 Išėję iš muziejaus pamatėme, kad stipriai lyja. Aš žinoma pradėjau burbėti, kodėl Garis nepasiemė skiečio ar lietpalčio, kadangi pati buvau pasiemus ir būtume galėję eiti, o ne sedėti ir laukti kol baigsis lietus. Kiek pastovėję lauke, grįžome vidun ir nuėjome į kavinę išgerti karštos arbatos. Vaikinas prie arbatos nupirko milžinišką spurgą, padengtą šokoladu (na žinot, kur amerikiečių policininkai ir Homeris mėgsta). Ją suvalgius mano nuotaika pasitaisė, o ir lietus baigėsi, todėl galėjome eiti į miestą. Deja  vėl pradėjo lyti, ir mano zomšiniai mokasinai peršlapo kiaurai. Perbėgę per parką, atsidurėme prie Isakijaus soboro, norėjome užeiti vidun, bet deja tą dieną jis nedirbo. Netrukus išlindo saulė, judėjome toliau. Aplankėme Kazanės soborą, vėliau pavaikščiojome po centrą, nusipirkome bilietus į baletą"Gulbių ežeras", spektaklį "Otelas" ir koncertą "Klasika kviečia džiazą" . Tiesa, eidami pro bilietų kasas, pamatėme  Luko Geniušo koncertinį plakatą.  Netikėta. Užėjome į parduotuvę, kuroje buvo neįprastas ženklas, leidžiantis fotografuoti. Eidami pamatėme iškaba "Šokolado muziejus", apsidžiaugėme radę dar vieną pramogą, bet neilgam. Pasirodo ten buvo tiesiog šokoladinių figūrėlų parduotuvė. Damn.. Prieš važiuojant namo, užsukome į kavinę papietaut.

Pirmoji diena Peterburge

Batai peršlapo kiaurai

 Vakare teta mus nuvežė i savo mėgiamą parką prie vandens. Ten atsivėrė neįtikėtino grožio vaizdas. Dangus buvo nusidažęs nuostabiomis spalvomis net kvapą gniaužė.
  Taip užsibaigė dar viena diena.