Moninas

Trečiąją dieną, iš pačio ryto keliavome į Moniną, o atvykę ten ieškojome karinių oro pajėgų muziejaus. Kadangi miestelis nedidelis, išlipę iš traukinio, pasiklausėme žmonių kuria kryptimi eiti ir sėkimingai priėjome oro pajėgų akademiją. O kur toliau? Jokių ženklų nurodančių kelią į muziejų nebuo. Tad užėjome prie įėjimo esančią būdelę. Ten stovėjo jauna kariškė ir kalbėjo telefonu. Pamačiusi mus paklausė ko mums reikia, mums atsakius, atsakė kaip nueiti. Pasirodo mums reikėjo apeiti akademijos teritoriją. Galiausiai atėję į vietą, pamatėme daug stovinčių aikštelėje mašinų, žmonių. Kaip vėliau paaiškėjo, muziejuje vyko kažkokio paminklo atidengimas, todėl suvažiavo televizija, aplink buvo daug kariškių ir muziejaus lankytojų. Nepastebėję, praėjome pastatą, kuriame reikėjo įsigyti bilietus. Tad kai priėjome lėktuvų teritoiją, moteriškė tikrinanti bilietus, pasakė, kad reikia grįžti atgal ir po dešine esančiame pastate įsigyti bilietus. Taigi grįžome atgal. Kas mane labiausiai erzino visą kelionę Rusijoje- tai kad norėdamas muziejuje fotografuoti turi papildomai mokėti. Ir tai nėra simbolinis mokestis, dažnai kaina svyruoja nuo 70 iki 200 rublių. Tiesa, nuskilo, kad buvome pasidarę ISIC korteles, todėl berods visuose muziejuose, galerijose taikė nuolaidas. Bilietas vienam į muziejų kainavo 100rublių, o fotografavimas 20rublių.
Į kai kuriuos lėktuvus galima buvo įeiti, apžiūrėti salonus, pilotų kabinas. Suprantama didžioji dalis lėktuvų vidaus išlaužyta, detalės išvogtos, bet po truputį bandoma juos atstatyti .
  

Kiek šitam stendui metų? Tikrai daugiau nei man

Kadangi lėktuvo viduje filmavo televizijos atstovai , nusprendėme apžiūrėti lėktuvą vėliau

Būtume gal nuėję ir toliau, jei ne darbuotojas rėkes, kad ten negalima vaikščioti

<---Primena krokodilą Gėną

Apsilankę muziejuje keliavome link traukinių stoties. Pokeliui radome naujai atsidariusę parduotuvę tad užėjome šio bei to nusipirkti kelionei. Atėję prie traukinių stoties, kasoje paklausėme kelintą valnadą išvažiuoja traukinys į Maskvą, kasininkė pasakė kad už kelių minučių. O kad jūs matytumėt kaip mes užlipom, tiksliau užskridome laiptais aukštyn, perbėgom žaibiškų greičiu per tiltelį ir įšokom į traukinį. Tiesa, mes buvom ne vieni, dar viena porelė skuodė iš paskos.   Ech.. suspėjome. Važiuodami  paskutinį kartą grožėjomis sodeliais į kuriuos retai kas užsunka ir klausimas ar jie apskritai turi šeimininkus. Važiavome ir mastėme, ką grįžę veiksime. Pasiūliau nuvažiuoti pažiūrėti Izmailovo kremliaus. Tiesa, nežinojau kur tiksliai reikia išlipti. Įlipę į metro paklausėme vyriškio, kuris pagūžčiojo pečiais ir pasakė "Izmailovskaja". Man atrodė, kad stotelė turi būt pavadinimu iš P raidės, nes kažkada žiūrėjau internete, bet patikėjome keleiviu. Išlipome stotelėje Izmailovskaja ir atsidūrėmė Izmailovo parke.  Priėjome prie žemėlapio, ten buvo pažymėti įvairūs parko objektai, ežerai. Nusprendėme eiti tiesiai. Vėliau ar ankščiau tikėjomės rasti. Priėjome ežerą, kuriame maudėsi žmonės, pakrantėse vaikščiojo, važinėjo dviračiais, riedučiais, piknikavo, žaidimų aikštelėse žaidė papludymio tinklinį.  Kuo toliau ėjome tuo  parkas vis labiau panašėjo į laukinę pievą dėl aukštos žolės, vėliau mišką dėl medžių gausos ir jų ilgio, bet žinojome, kad asfltuotas kelias vis vien kažkur nuves.

Laukinė pieva

Galiausiai pradėjo krapnoti. Tolumoje išgirdome mašinų triukšmą. Jautėme, kad greitai priesim parko pabaigą. Aš bandydama prasiblaškyti pradėjau dainuoti visas į galvą šovuses dainas. Galiausiai prasidėjo lietus. Stengėmės eiti po medžiais , kad kuo mažiau sušlaptumėme. O aš vis svarsčiau kaip mes nusigausim namo tokiu oru. Viduje vyliausi išlysti kiek įmanoma arčiau namų, nes žinojau, kad stotelė kurioje išlipome paraleliai eina su mūsų metro stotele. Ir neįtikėtina, bet mes išėjome iš parko ir atsidurėme tiesiai priešais savo namą. Aš iš džiaugsmo  pradėjau šokinėti.   Perbėgome perėję, pribėgome prie savo laiptinės, aš suvedžiau kodą ir po akimirkos atsidūrėme namo viduje. Valio!!! Olios su šeimyna namuose nebuvo, nes kaip ir buvo sakius, išvažiavo į sodą. Tad namuose karaliavome kartu su šeimininkų katinu.