7 DIENA. Vakarienė buvo puiki, o štai tokiu pusryčiu aš nevalgiau turbūt nuo vaikystės laiku. Vakarienės metu mums davė pusryčiu meniu ir paprašė išsirinkti iš 7 variantu. 7 variantai, bet beveik visuose buvo duona, sūris ir daktariška dešra. Iš karštu patiekalu hot dog’as ir bulvytes, kiaušinis arba dešrelės. Kiaušinius čia itin dažnai gaudavom tad teko pasirinti dešreles.
Papusryčiavę išvažiavom į Ečmiadziną arba kitaip Vaharšapatą. Aa... pamiršau paminėti, kad Gyumri kaip ir Kaunas tvarkosi. Tad dalis keliu remontuojami. Bet kas labiausiai nustebino ir nudžiugino tai, kad tiesiamas naujas kelias jungiantis Gyumri ir Jerevaną. Ne aš, nenoriu pasakyt, kad dabartinis kelias blogas, bet šaunu, kad rūpinamasi didžiaisiais miestais. Tai jau didelė pradžia. Gal kada nors atsiras normali trasa, o tiksliau apskritai trasa (o ne keliukas) iš Tatev į Meghri.
Ečmiadzine, išlipus iš mašinos, mus pasitiko neįtikėtinas karštis. Visai nesinorėjo lipti iš mašinos ir eit kažką źiūrėt. Apžiūrėję vieną iš bažnyčiu iki kitos vėl važiavom mašina, nors paeiti būtu reikėje 7 min. Turbūt jau aptingom. Izraelyje ir netokius atstumus praeinu.
Aplankėme pagrindinius Ečmiadzino objektus ir išvažiavom į galutinį savo kelionės tašką - Jerevaną.
Jerevane, kaip turbūt bet kurioj sostinėj, gyvenimas verda. Krūvos mašinu ir ne šiaip mašinu, labai prabangiu mašinu. Jei važiuodami per visą Armeniją sutikdavom pagrinde ladas, moskvičius, volgas gazikus, kamazus ir kitas sovietiniu laiku mašinas tai Jerevane galima pamatyt ir bentlius, ir mersedesus s klasės. Važinėti čia gan sudėtinga. Apskritai noriu pasakyt, kad Armenijoj labai truksta keliu ženklu, žymėjimu, perėju. Nevisad gali greit sureaguot ir suprast ar galima tuo ar kitu keliu važiuot ar ne.
Atvažiavę į Jerevaną, pirmiausiai nuvažiavom atsiimti buto, kuriame gyvensim paskutinesias dienas, raktus. Butas randas 8 aukšte ir langai išeina tiesiai į Araratą. Vakare galima pamatyti viso Jerevano žiburius. Taip, kitaip nei Gyumri, Jerevanas apšviestas. Saulę palydėjom ant Kaskadu. Žmoniu ten ... kruvos. Tiek turistu, tiek vietiniu.
Buto šeimininkai mums parekomendavo prabangu restoraną pavadinimu Chinar. Mums atėjus, sprendėm kur atsisėsti:lauke ar viduje. Padavėjas greit išsprendė šį klausimą pasakydamas, kad "su šortukais negalima sėdėt restorano viduje"(Gari dėvėjo šortus ) tad beliko sėst lauke. Restorane gyvai grojo pianistas. Kai kurias dainas ir aš atpažinau. Pianistui užgrojus dainą "If I were a rich man" Gari paprašė padavėjo perduot pianistui komplimentus "nuo izraeliečiu". Tai ką jus manot? Po Gario komplimento restorane, iki mūsu išėjimo, skambėjo tik žydiška muzika.
Papusryčiavę išvažiavom į Ečmiadziną arba kitaip Vaharšapatą. Aa... pamiršau paminėti, kad Gyumri kaip ir Kaunas tvarkosi. Tad dalis keliu remontuojami. Bet kas labiausiai nustebino ir nudžiugino tai, kad tiesiamas naujas kelias jungiantis Gyumri ir Jerevaną. Ne aš, nenoriu pasakyt, kad dabartinis kelias blogas, bet šaunu, kad rūpinamasi didžiaisiais miestais. Tai jau didelė pradžia. Gal kada nors atsiras normali trasa, o tiksliau apskritai trasa (o ne keliukas) iš Tatev į Meghri.
 |
| Vaizdas iš viebučio numerio |
 |
| Gyumri tvarkosi |
 |
| Viešbučio kambarys |
Ečmiadzine, išlipus iš mašinos, mus pasitiko neįtikėtinas karštis. Visai nesinorėjo lipti iš mašinos ir eit kažką źiūrėt. Apžiūrėję vieną iš bažnyčiu iki kitos vėl važiavom mašina, nors paeiti būtu reikėje 7 min. Turbūt jau aptingom. Izraelyje ir netokius atstumus praeinu.
Aplankėme pagrindinius Ečmiadzino objektus ir išvažiavom į galutinį savo kelionės tašką - Jerevaną.
Jerevane, kaip turbūt bet kurioj sostinėj, gyvenimas verda. Krūvos mašinu ir ne šiaip mašinu, labai prabangiu mašinu. Jei važiuodami per visą Armeniją sutikdavom pagrinde ladas, moskvičius, volgas gazikus, kamazus ir kitas sovietiniu laiku mašinas tai Jerevane galima pamatyt ir bentlius, ir mersedesus s klasės. Važinėti čia gan sudėtinga. Apskritai noriu pasakyt, kad Armenijoj labai truksta keliu ženklu, žymėjimu, perėju. Nevisad gali greit sureaguot ir suprast ar galima tuo ar kitu keliu važiuot ar ne.
Atvažiavę į Jerevaną, pirmiausiai nuvažiavom atsiimti buto, kuriame gyvensim paskutinesias dienas, raktus. Butas randas 8 aukšte ir langai išeina tiesiai į Araratą. Vakare galima pamatyti viso Jerevano žiburius. Taip, kitaip nei Gyumri, Jerevanas apšviestas. Saulę palydėjom ant Kaskadu. Žmoniu ten ... kruvos. Tiek turistu, tiek vietiniu.
Buto šeimininkai mums parekomendavo prabangu restoraną pavadinimu Chinar. Mums atėjus, sprendėm kur atsisėsti:lauke ar viduje. Padavėjas greit išsprendė šį klausimą pasakydamas, kad "su šortukais negalima sėdėt restorano viduje"(Gari dėvėjo šortus ) tad beliko sėst lauke. Restorane gyvai grojo pianistas. Kai kurias dainas ir aš atpažinau. Pianistui užgrojus dainą "If I were a rich man" Gari paprašė padavėjo perduot pianistui komplimentus "nuo izraeliečiu". Tai ką jus manot? Po Gario komplimento restorane, iki mūsu išėjimo, skambėjo tik žydiška muzika.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą