Albanija: Tirana. Svečiuose pas Ani

Ruošėmės ruošėmės ir galiausiai prisiruošėm . Tiesą sakant pirmą kartą kai planavome važiuoti jau buvom nusipirkę šį bei tą prie arbatos (juk mes nepratusios į svečius važiuoti tuščiomis.). Tiranoje mūsų laukė Lindos sesuo Ani. Bet mums išėjus iš parduotuvės Joniui paskambino draugas. Po pokalbio, jis susiėmė už galvos ir pasakė “Visai pamiršau. Taigi mes šįvakar pakviesti  į draugo sesers vestuves “ . Tad tą kartą teko grįžti į Durres plazh  ir ruoštis.
  Antrasis kartas buvo sklandus. Dieną išvažiavome į Durres centrą ir ten sėdome į mikroautobusą, vežantį į Tiraną. Atvykome gan greitai, nes šiuos miestus skiria ~32km.
  Visoje gatvėje kaip ir Durrese pristatyta gausybė daugiaaukščių . Bet tarp jų buvo siaura gatvelė, kuri vedė į Ani šeimos namus.

Prie namo stovi artezinis šulinys tad už vandenį mokėti nereikia, o apšildomas jis saulės (ant stogo stovi bačka su vandeniu).

Nors žemė gan sausa, bet puikiausiai auga slyvos, vynuogės, kukurūzai, granatai.

Slyvos dar nelabai prinokusios

Vynuogės taip pat dar  žalios

                                                                      Granatas

Granatmedžio žiedas

Įėjus į namus prieš akis matai erdvų koridorių, o iš šonų durys į kambarius. Koridoriaus gale, durys į  virtuvę. Virtuvė-valgomasis  erdvi  kaip ir kambariai .

Mama

Vakarieniavome valgomajame. Kaip matote ant stalo nėra alkoholinių gėrimų, visi pasitenkino sultimis.  Ant stalo stovi pomidorai, supjaustytas arbūzas (šalči) ir troškinys-sriuba iš mėsos (jautienos, avienos)ir daržovių.

    Pastebėjau, kad albanai nemėgsta apsikrauti kambarių nereikalingais daiktais. Kambariuose stovi: lova, naktinis staliukas, spinta, tualetinis staliukas, kėdė. Ant sienų kabo paveikslai arba šeimos narių portretai. Įdomu ir tai, kad buvau apsilankius 4 šeimų namuose ir nepamačiau nei muzikinio centro, nei kompiuterio.Na , bent jau televizoriai visur stovi :D