Apie keliones: Šiuolaikinio meno galerija-muziejus "Erarta" & Elektrinio transporto muziejus

Prisimenu 9-10 klasėje auklėtoja su dailės-ekonomikos mokytoja nusivedė mūsų klasę į Kauno meno galeriją. Ten vyko kažkokia šiuolaikinio meno paroda. Man ji neitin patiko, nelabai ir supratau tas keverzones -"tą meną". Tais pačiais metais ėjau į muzikinį festivalį "Iš arti" , kur buvo atliekami šiuolaikiniai kompozitorių kūriniai. Vėlgi, kai kurie jų man patiko, kiti atrodė absurdiški. Ir tik po ilgų metų lankymosi, klausymosi, stebėjimo šiuolaikinio meno aš pradėjau priimti jį kaip normalų reškinį, kuris turi savo idėją, neša kažkokią žinią arba tiesiog emocionaliai tave paveikia.
"Erarta" galerijoje nebuvo itin keistų, neiprastų paveikslų ar meno instaliacijų, bet ten buvo daug skirtingų dailininkų darbų, kuriuose galėjai įžvelgti tai kas jiems aktualu. Vieni labiau linkę į primitivizmą, kiti- fantastiką, treti-realybę, istoriją.
Galerijoje taip pat galima buvo išvysti trumpametražius filmus, kuriuose atsispindėjo kai kurių kabančių galerijoje paveikslų idėja, pagrindinė mintis. Vienas tokių buvo Sergėjaus Šnurovo darbas "Marškiniai".Aš net nežinau ar jis yra nutapęs daugiau paveikslų, kadangi jis yra kompozitorius ir dainininkas. Filme buvo rodomi nupiešti geltoni marškiniai, kurie įvertinti 100$ , bet nupiešus etiketę D&G kaina išaugo iki 1000$ , o prirašius autoriaus pavardę pakilo iki 10,000$.
Tamsus kambarys su permatomais burbulais gali daugelį nuvilti (kad į jį įeiti, reikia mokėti papildomai), iš pirmo žvilgsnio tu matai tik iškabintus burbulus, o po jais, veidrodį. Kiek pasivaikščiojęs, bandai tame įžvelgti kažką įdomaus. Asmeniškai man tai buvo lyg nirimas į gilų vandenyną.
Išėję iš galerijos keliavome į netoliese esantį elektrinio transporto muziejų. Atėję, skelbimų lentoje pamatėme, kad lankytojai priimami tam tikru laiku ir įleidžiami atėjus gidui. Turėjome maždaug 30min laisvo laiko, todėl nuėjome iki šalimais esančios kavinės. Grįžę, sulaukėme gidės ir įėjome į muziejų. Manau, jeigu gidės nebūtų, nė vienam iš mūsų (gal tik išskyrus vyrus) muziejus nepatikų. Bet mums labai pasisekė, nes turėjome nuostabią gidę, kuri nors ir kalbėjo greitakalbe, labai išsamiai ir įdomiai papasakojo apie stovinčius muziejuje tramvajus ir troleibusus. Visą pasakojimo laikotarpį jaučiaus lyg keliaučiau laiko mašina.
Atėjus vakarui, kartu su Gariu važiavome į teatrą, žiūrėti baleto "Gulbių ežeras". Turint omenyje, kad bilietai į teatrus, koncetus Rusijoje brangūs, o ir sedėjome gan gerose vietose , bilietas kainavo tik 900rublių. Bet baletas man nepatiko, nors turbūt vasarą galima ir nesitikėti pamatyti gerą koncertą ar spektaklį.

N.Sažin "Kalėdos"

A.Korolev "Drugeliai" . "Aš pamiršau kaip skamba tavo balsas. O ar girdėjau aš jį? Aš neprašiau tavo vardo, o ir kam man jį žinoti? Mes buvome kartu tik kartą, bet man atrodo ilgai. Drugeliai nugyvena visą gyvenimą per vieną dieną. Niekas neprimena man apie tą dieną, bet kodėl kiekvieną kartą, kai man po ranka papuola popieriaus lapas, aš vis iš naujo ir iš naujo piešiu mūsų kūnų ženklus? "