Vandens muziejuje nusprendėme aplankyti istorinę ekspoziciją muziejaus, kuri studentams kainuoja tik 50 rublių ir seansą apie įvairias vandens formas, jo galybę. Pastarasis kainavo gerokai brangiau -120 rublių, jį vedė gidė. Tad pradžioje, įsitaisė ant minkštų pagalvėlių, prieš didžiulį ekraną, žiūrėjome trumpą filmą apie vandenį, kuriame atsispindėjo tiek jo nauda, tiek žala. Vėliau buvo aptarinėjami muziejaus eksponatai, vėl rodomi trumpi filmukai. Antroje ekskursijos dalyje galutinai atsijungiau ir mano galva nebepriimė jokios infomarcijos, Tiesiog fotografavau.
Vėliau ėjome į muziejų, kuriame taip pat atsirinkinėjau, kas man įdomu o kas nelabai. Mano dėmesį patraukė XXa. vandens filtravimo būdai chloru ir ozonu, kadangi 1908m. įsisiautėjo choleros epidemija mieste, tad valdžia griebėsi ekstremalių priemonių. Vėliau miesto seimo buvo nutarta pastatyti didžiausią Europoje filtroozono stotį. Muziejuje iškabintos lentelės kaip kiekvienu periodu (1863-1913) kito vandens kainos Peterburge, kokios kainos buvo kituose miestuose.
Vakare ėjome į spektaklį "Otelas", kuris vyko jaunimo teatre. Prisipažinsiu, pirmoje dalyje galvojau, kaip neužmigti. Kita problema- niekaip negalėjau atgaminti siužeto. Svarbiausia specialiai nusipirkome programėlę, kad paskaityti siužeta, o joje buvo surašytos tik aktorių ir kitų prisidėjusių prie spektaklio pavardės. Per pertrauką išėjome įkvėpti gryno oro, nes patalpoje nebuvo kuo kvėpuoti. Prieš antrą dalį, į burną įsimečiau kramtomosios gumos, tikėdamasi kad šįkart neužmigsiu. Ir tai suveikė. Visą antrą dalį žiūrėjau labai įdėmiai. Spektaklis man patiko. Otelo šokio epizodas priminė sceną iš rusų filmo "Ne skažu". Mąstau, gal reiktų dažniau užsukti į dramos teatrą..
Vėliau ėjome į muziejų, kuriame taip pat atsirinkinėjau, kas man įdomu o kas nelabai. Mano dėmesį patraukė XXa. vandens filtravimo būdai chloru ir ozonu, kadangi 1908m. įsisiautėjo choleros epidemija mieste, tad valdžia griebėsi ekstremalių priemonių. Vėliau miesto seimo buvo nutarta pastatyti didžiausią Europoje filtroozono stotį. Muziejuje iškabintos lentelės kaip kiekvienu periodu (1863-1913) kito vandens kainos Peterburge, kokios kainos buvo kituose miestuose.
Vakare ėjome į spektaklį "Otelas", kuris vyko jaunimo teatre. Prisipažinsiu, pirmoje dalyje galvojau, kaip neužmigti. Kita problema- niekaip negalėjau atgaminti siužeto. Svarbiausia specialiai nusipirkome programėlę, kad paskaityti siužeta, o joje buvo surašytos tik aktorių ir kitų prisidėjusių prie spektaklio pavardės. Per pertrauką išėjome įkvėpti gryno oro, nes patalpoje nebuvo kuo kvėpuoti. Prieš antrą dalį, į burną įsimečiau kramtomosios gumos, tikėdamasi kad šįkart neužmigsiu. Ir tai suveikė. Visą antrą dalį žiūrėjau labai įdėmiai. Spektaklis man patiko. Otelo šokio epizodas priminė sceną iš rusų filmo "Ne skažu". Mąstau, gal reiktų dažniau užsukti į dramos teatrą..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą