Apie keliones: VDNCh ir MGU

Antrąją dieną keliavome į VDNCh, nes mama sakė, kad verta apsilankyti. Išlipome iš metro ir toliau ėjome pėstute. Gatvėse kaip visad buvo pilna reklamas dalinančių siauraakių, įkyrių prekeivių. Galiausiai priėjome pagrindinį įėjimą, kuris taip pat buvo apklijuotas milžiniškais reklaminiais stendais. Įėję, pasukome į dešinę pusę link atrakcionų parko, bet ten teritorija buvo atitverta tvorele, tad ėjome palei tvorelę, ieškodami įėjimo. Pagaliau priėjome atrakcionų parką. Aš tiesą sakant nesu didelė karuselių fanė, nes nuo vaikystės likę ne kokie prisiminimai tad nedegiau noru pasisupti, juolab kad ir kainos gana aukštos, o ir karuselės, sovietmčio laikų. Bet visgi nusprendėme, kad ant apžvalgos rato reikia būtinai pasisupti. Priėję prie kasų, pamatėme, kad yra du bilietų tipai, supimasis uždaroje kabinoje, arba atviroje. Suprantama, kad pastarasis brangesnis, bet kadangi aš norėjau įamžinti iš viršaus atsiveriančius vaizdus, pasirinkome antrąjį variantą, nes nenorėjau fotografuoti per abejotino švarumo langus.
Išėję iš atrakcionų teritorijos keliavome link fontanų. Pagrindiniame pastate vyko tropinių drugelių paroda į kurią mes nenuėjome. Beje teritorija prie šio pastato iš priekio taip pat buvo atitverta. Toliau priėję fontanus, pamatėme, kad jie neveikia. Nežinau ar tik tądien, ar apskritai nebejungiami. Pirmasis paviljonas į kurį nuėjome buvo Armenijos. Aš įsivaizdavau, kad ten turi būti išstatyti kažkokie eksponatai ar vykti parodos, bet ten tiesiog buvo įrengtas restoranėlis ir parduotuvės. Įėję į sekantį paviljoną, išvydome tą patį- parduotuves. Tik ten jau buvo prekiaujama įvairiais medžiaginiais paveikslais, pagalvėmis it pan. O kai kurie paviljonai buvo apskritai uždaryti. Tiesa, kai grįžome namo, Ole minėjo, kad lyg vėl norima atkurti paviljonus ir rengti juose įvairias parodas. Nieko įdomaus neradę,nepamatę, išskyrus savitą paviljonų architektūrą, ėjome į memorialinį kosmonautikos muziejų. Muziejus įrengtas moderniai, jame daug eksponatų, nuotraukų, rodomi vaizdo įrašai apie Gagariną, jo skrydį į kosmosą, išstatyti šiuolaikiniai skafandrai, asmeniniai kosmonautų daiktai ir daug kitų dalykų.
Pabuvoję muziejuje važiavome į MGU. Išlipę svarstėme kur vėliau galėsime papietauti. Garis užmatė, kad netoliese yra McDonaldas. Iki MGU dar reikėjo gerą gabalą paeiti. O kadangi tiek aš, tiek Garis užsidėjome dar visai naujus nenešiotus batus, kojos buvo nutrintos, o aš net kojinių nepasiemiau. Pasivaikščiojimas virto kančia, bet aš buvau užsispyrus ir norėjau pamatyti prie MGU esantį fontaną-ežerą. Tiksliai nežinojau kas ten , tik nuotraukose mačiau. Radę tikslą ėjome atgal. Iki vadinamų vorobyovy gory nenuėjome, o taip norėjosi.
Prekybos centrą, kur buvo kavinės, restoranai, pasiekėme turbūt per valandą, jei ne ilgiau. Vienintelis noras buvo atsisėsti. Užkilę viršun, nuėjome greito maisto restoraną "Teremok". Ten užsisakiau vandens, sriubos ir lietinį. O Garis kaip visad nuėjo link McDonaldo. Papietavę, pailsėję ruošėmės namo. O kad palengvinti savo dalę, užsiklijavau ant kojų pleistrus . Namus pasiekėme be nuotykių.