Izmailovo kremlius

Kadangi praeitą kartą neradome Izmailovo kremliaus, nusprendėme paskutinę dieną Maskvoje skirti pasivaikščiojimui po šią pilaitę. Aš tiksliai nežinojau kas tai per vieta, tiesiog internete pamačiau nuotraukas ir panorau pamatyti. Įėjus vidun, pamatėme, kad žmonių beveik nėra, matyt lankomasi savaitgaliais. Vidinėje kremliaus teritorijoje stovėjo dailūs mediniai pastatai. Apėjus pusę teritorijos, sargybinis pamatęs, kad fotografuoju, paklausė ar turiu leidimą, atsakiau, kad ne, bet greitai išsiaiškinom, kad galiu jį įsigyti Degtinės muziejuje. Nuėjus ten, teko kelias minutes pastovėti ir palaukti kol kas nors ateis ir aptarnuas mus. Sulaukę sumokėjom 70 rublių  ir grįžome laukan. Nepraėjo ir 10 minučių, kai prie manęs priėjo kitas apsauginis, pasakęs, kad čia negalima fotografuoti, man atsakius, kad turiu leidimą jis pradėjo gilintis kur įsigjau ir gal teikčiausi jį parodyti, ką aš suprantama ir padariau. Pamatęs leidimą,  patenkintas nuėjo savais keliais. Apėję ratą aplink kremlių, ėjome link išėjimo per turgelį, kuriame išskyrus prekeivius ir mus daugiau nieko ir nebuvo.
 Iš Izmaliovo kremliaus pasukome į parką, kuriame jau lankėmės, tačiau šįkart pamatėme kitą parko dalį, civilizuotesnę. Man ypač patiko alėja, kurioje stuksojo aukšti didingi medžiai. Ilgai vaikščioję galiausiai priėjome savo namų gatvę, tiesą šįkart išlindome gerokai toliau namų, bet šiaip ar taip nebereikėjo važiuoti nei metro, nei troleibusu.  

Moninas

Trečiąją dieną, iš pačio ryto keliavome į Moniną, o atvykę ten ieškojome karinių oro pajėgų muziejaus. Kadangi miestelis nedidelis, išlipę iš traukinio, pasiklausėme žmonių kuria kryptimi eiti ir sėkimingai priėjome oro pajėgų akademiją. O kur toliau? Jokių ženklų nurodančių kelią į muziejų nebuo. Tad užėjome prie įėjimo esančią būdelę. Ten stovėjo jauna kariškė ir kalbėjo telefonu. Pamačiusi mus paklausė ko mums reikia, mums atsakius, atsakė kaip nueiti. Pasirodo mums reikėjo apeiti akademijos teritoriją. Galiausiai atėję į vietą, pamatėme daug stovinčių aikštelėje mašinų, žmonių. Kaip vėliau paaiškėjo, muziejuje vyko kažkokio paminklo atidengimas, todėl suvažiavo televizija, aplink buvo daug kariškių ir muziejaus lankytojų. Nepastebėję, praėjome pastatą, kuriame reikėjo įsigyti bilietus. Tad kai priėjome lėktuvų teritoiją, moteriškė tikrinanti bilietus, pasakė, kad reikia grįžti atgal ir po dešine esančiame pastate įsigyti bilietus. Taigi grįžome atgal. Kas mane labiausiai erzino visą kelionę Rusijoje- tai kad norėdamas muziejuje fotografuoti turi papildomai mokėti. Ir tai nėra simbolinis mokestis, dažnai kaina svyruoja nuo 70 iki 200 rublių. Tiesa, nuskilo, kad buvome pasidarę ISIC korteles, todėl berods visuose muziejuose, galerijose taikė nuolaidas. Bilietas vienam į muziejų kainavo 100rublių, o fotografavimas 20rublių.
Į kai kuriuos lėktuvus galima buvo įeiti, apžiūrėti salonus, pilotų kabinas. Suprantama didžioji dalis lėktuvų vidaus išlaužyta, detalės išvogtos, bet po truputį bandoma juos atstatyti .
  

Kiek šitam stendui metų? Tikrai daugiau nei man

VDNCh ir MGU

Antrąją dieną keliavome į VDNCh, nes mama sakė, kad verta apsilankyti. Išlipome iš metro ir toliau ėjome pėstute. Gatvėse kaip visad buvo pilna reklamas dalinančių siauraakių, įkyrių prekeivių. Galiausiai priėjome pagrindinį įėjimą, kuris taip pat buvo apklijuotas milžiniškais reklaminiais stendais. Įėję, pasukome į dešinę pusę link atrakcionų parko,  bet ten teritorija buvo atitverta tvorele, tad ėjome palei tvorelę, ieškodami įėjimo. Pagaliau priėjome atrakcionų parką. Aš tiesą sakant nesu didelė karuselių fanė, nes nuo vaikystės likę ne kokie prisiminimai tad nedegiau noru pasisupti, juolab kad ir kainos gana aukštos, o ir karuselės, sovietmčio laikų.  Bet visgi nusprendėme, kad ant apžvalgos rato reikia būtinai pasisupti. Priėję prie kasų, pamatėme, kad yra du bilietų  tipai, supimasis uždaroje kabinoje, arba atviroje. Suprantama, kad pastarasis brangesnis, bet kadangi aš norėjau įamžinti iš viršaus atsiveriančius vaizdus, pasirinkome antrąjį variantą, nes nenorėjau fotografuoti per abejotino švarumo langus.
 Išėję iš atrakcionų teritorijos keliavome link fontanų. Pagrindiniame pastate vyko tropinių drugelių paroda į kurią mes nenuėjome. Beje teritorija prie šio pastato iš priekio taip pat buvo atitverta. Toliau priėję fontanus, pamatėme, kad jie neveikia. Nežinau ar tik tądien, ar apskritai nebejungiami. Pirmasis paviljonas į kurį nuėjome buvo Armenijos. Aš įsivaizdavau, kad ten turi būti išstatyti kažkokie eksponatai ar vykti parodos, bet ten tiesiog buvo įrengtas restoranėlis ir parduotuvės. Įėję į sekantį paviljoną, išvydome tą patį- parduotuves. Tik ten jau buvo prekiaujama įvairiais medžiaginiais paveikslais, pagalvėmis it pan. O kai kurie paviljonai buvo apskritai uždaryti. Tiesa, kai grįžome namo, Ole minėjo, kad lyg vėl norima atkurti paviljonus ir rengti juose įvairias parodas. Nieko įdomaus neradę,nepamatę,  išskyrus savitą paviljonų architektūrą, ėjome  į memorialinį kosmonautikos muziejų. Muziejus įrengtas moderniai, jame daug eksponatų, nuotraukų, rodomi vaizdo įrašai apie Gagariną, jo skrydį į kosmosą, išstatyti šiuolaikiniai skafandrai, asmeniniai kosmonautų daiktai ir daug kitų dalykų.
 Pabuvoję muziejuje važiavome į MGU. Išlipę svarstėme kur vėliau galėsime papietauti. Garis užmatė, kad netoliese yra McDonaldas. Iki MGU dar reikėjo gerą gabalą paeiti. O kadangi tiek aš, tiek Garis užsidėjome dar visai naujus nenešiotus batus, kojos buvo nutrintos, o aš net kojinių nepasiemiau. Pasivaikščiojimas virto kančia, bet aš buvau užsispyrus ir norėjau pamatyti prie MGU esantį fontaną-ežerą. Tiksliai nežinojau kas ten , tik nuotraukose mačiau. Radę tikslą ėjome atgal. Iki vadinamų vorobyovy gory nenuėjome, o taip norėjosi.
Prekybos centrą, kur buvo kavinės, restoranai, pasiekėme turbūt per valandą, jei ne ilgiau. Vienintelis noras buvo atsisėsti. Užkilę viršun, nuėjome greito maisto restoraną "Teremok". Ten užsisakiau vandens, sriubos ir lietinį. O Garis kaip visad nuėjo link McDonaldo. Papietavę, pailsėję ruošėmės namo. O kad palengvinti savo dalę, užsiklijavau ant kojų pleistrus . Namus pasiekėme be nuotykių.

Maskva: svečiuose pas Sandrą

Šeštąją dieną buvome susitarę eiti į svečius, pas mamos draugę Sandrą. Ji mus labai originaliai ir linksmai pasitiko, bet deja aš to neįamžinau.
   Po ilgų metų nesimatymo, draugės daug kalbėjo, Sandra rodė nuotraukas..

paršelių kolekciją...

Na, o vėliau ėjome pietauti.
Atėjus vakarui važiavome į Anos ir Mišos namus.

Maskva: trečia diena

Trečiąją dieną keliavome viešuoju transportu. Mūsų tikslas buvo apžiūrėti Maskvos centrą.
  Papusryčiavę, išėjome į Padolsko autobusų stotelę.

Vėliau kelionę tęsėme važiuodami metro. Man tai buvo pirmas kartas , Ankščiau neteko važiuoti metro. Labai įdomu stebėti, ką žmonės veikia, važiuodami metro, juk atstumai gan dideli. Didžioji dalis žmonių skaito.

Kiti- žaidžia :Kryžiukai-nuliukai", bendrauja tarpusavyje, porelės viešai demonstruoja savo jausmus ir pan.
Išlipę keliaujame link Raudonosios aikštės.

 
Mūsų nusivylimui, tą dieną ji buvo atitverta metaline tvorele ir negalima buvo praeiti.

Tad keliavome į Gum'ą

Suprantama po parduotuves nevaikščiojome, neapsipirkinėjome, nes kainos ne mūsų kišenėms ir tai nebuvo mūsų tikslas.Beje Gum'e kai kur buvo užtverti praėjimai, mat vakare ten turėjo "puotauti" Putinas.(suprantama, kad nevienas =D )
Kiek pavaikščioję nuėjome į kavinę.

Kiek sušilę, keliavome toliau. Mama nekantravo pamatyti universitetą, kuriame studijavo.

Dar kiek pavaikščiojom po Maskvos centrą...

.. ir keliavome namo.