Maskva: ketvirta diena

Ketvirtąją dieną mūsų laukė MGU (Московский государственный университет) ir susitikimas su mamos kursiokę ir geriausia drauge Julia.
  Ir vėl keliavome be mašinos. Jau iš tolo buvo matyti universiteto bokštas.

Ir štai priėjome arčiau...Tokių pastatų visoje Maskvoje yra 7, pastatyti 1940pab.-1950pr.m, jie dar vadinami "Septynios seserys". Keletas jų gyvenamieji namai, dar du -viešbučiai, užsienio reikalų ministerija ir šis universitetas.

MGU universitetas turi apie ~30 fakultetų: fizikos, chemijos, biologijos, bioinžinėrijos ir bioinformatikos, geologijos, istorijos, fundamentalios medicinos, filologijos, filosofijos, ekonomikos, žurnalistikos, psichologijos ir daug kt.
 Beje šiame universitete 36 aukštai, (čia jums ne VDU su savo 6,8 aukštais?). Bet įsivaizduoju kiek būtu strioko, jei liftas sugestų ir tektu lipti į paskaitą , kad ir į kokį 16 aukštą.
Šoniniame sektoriuje gyvenamoji zona: dėstytojams, studentams. Tad nuo pat studijų pradžios lygi galo, gali jame gyventi

 Antrą dienos dalį, keliavome į miesto centrą, susitikti su Julia.

Neverta Maskvoje  kasdien plauti automobilio

O susitikę nuėjome į kavinę.

Po prabangius restoranus nevaikščiojome, tad kainos dar pakenčiamos.

Laikas praėjo greitai .Lauke sutemo. Atėjo metas grįžti į Podolską.

Dar kalbant apie grįžimą. Kadangi autobusai užbaigia darbo dieną anksti, iš centro važiuodavome metro, o po to taksi.

Tad pirmąjį kartą važiavome prabangiu BMW, kaip supratome vyrukas papildomai taip užsidirba, patento neturi.Kol  mašina stovėjo ant stogelio buvo padėtas ženklelis"Taxi", o kai įsėdome į mašina, vairuotojas jį nuėmė. Bet Podolską pasiekėme be nuotykių. O štai kitąkart teko nusivilti.(prie gero greit priprantama) Važiavome žiguliuku, vairuotojas ar tai gruzinas ar tai armėnas, jau nebe prisimenu. Kelionei įpusėjus, mus sustabdė policija. Bet vairuotojas buvo susitvarkęs visus popierius, tad ilgai neužsistovėjome ir kelionės tikslą pasiekėme.

Maskva: trečia diena

Trečiąją dieną keliavome viešuoju transportu. Mūsų tikslas buvo apžiūrėti Maskvos centrą.
  Papusryčiavę, išėjome į Padolsko autobusų stotelę.

Vėliau kelionę tęsėme važiuodami metro. Man tai buvo pirmas kartas , Ankščiau neteko važiuoti metro. Labai įdomu stebėti, ką žmonės veikia, važiuodami metro, juk atstumai gan dideli. Didžioji dalis žmonių skaito.

Kiti- žaidžia :Kryžiukai-nuliukai", bendrauja tarpusavyje, porelės viešai demonstruoja savo jausmus ir pan.
Išlipę keliaujame link Raudonosios aikštės.

 
Mūsų nusivylimui, tą dieną ji buvo atitverta metaline tvorele ir negalima buvo praeiti.

Tad keliavome į Gum'ą

Suprantama po parduotuves nevaikščiojome, neapsipirkinėjome, nes kainos ne mūsų kišenėms ir tai nebuvo mūsų tikslas.Beje Gum'e kai kur buvo užtverti praėjimai, mat vakare ten turėjo "puotauti" Putinas.(suprantama, kad nevienas =D )
Kiek pavaikščioję nuėjome į kavinę.

Kiek sušilę, keliavome toliau. Mama nekantravo pamatyti universitetą, kuriame studijavo.

Dar kiek pavaikščiojom po Maskvos centrą...

.. ir keliavome namo.

Maskva: antra diena

Antrąją dieną oras mūsų taip pat nenudžiugino. Truputi lijo, vėliau nustojo.

Pasivaikščioję po miestą. Keliavome į Mažąjį teatrą, žiūrėti spektaklio.

Įdomu tai, kad įeidamas į teatrą, esi patikrinamas kaip oro uoste: apžiūrimos rankinės, praeinamą pro "stebuklingąją arką" .
  Po spektaklio keliavome atgal į Podolską.

Maskva:pirma diena

Apie kelionę į Maskvą buvo daug kalbėta, svajota, kadangi mama baigė ten aukštuosius mokslus, praleido savo studentavimo metus, norėjo, kad aš pamatyčiau Maskvą, o pati nekantravo susitikti su kursiokais.
  Taigi 2009m. balandžio 12d. per Velykų atostogas, iškeliavome į Maskvą. Važiavome autobusu. Iš vienos pusės gerai, nes pamačiau nuostabius Zarasų peizažus. Iš kitos-siaubingai pavargau.
   Maskvos autobusų stotyje mus pasitiko mamos kursiokas Dima. Pirmiausiai nuėjome į kavinę atsigerti ko nors šilto. Mat Lietuvoje balandžio mėnesį buvo gan šilta, o štai Maskvoje gerokai vėsiau. Po pasisėdėjimo, nuvažiavome į Tretjakovo galeriją.

 

Vėliau, išėję, pasukome link krantinės.

Jaunavedžių medeliai

 Kadangi pirmąją dieną buvome kiek pavargusios, Dima mus nuvežė namo. Laikinieji mūsų namai buvo Podolske- tai yra ~36km nuo Maskvos centro. Man nepratusiai prie tokių atstumų (Nuo mano namų iki centro 10min važiavimo) atrodė tikra kančia važiuoti į Maskvą tokius atstumus kiekvieną dieną ir dar stovėti kamščiuose. Bet, ką darysi, tenka priprasti.

Albanija: Dienoraščiai

Atvykusi į Italiją, buvau pradėjusi rašyti dienoraščius apie tai ką veikiu kur buvau. Bet iš Albanijos išliko tik keli dienoraščiai. Juos ir pateiksiu.

2008 07 16 
Dieną praleidau vaikščiodama su Joniu paplūdimyje, o vėliau išėjau ir su Ledisa, Sara ir mama. Įamžinome mūsų pasivaikščiojimą fotoaparatu. Daug dėmesio sulaukė mano plaukai. Sara vis kažką praburbėdavo komentatoriams.

Ledisa, Sara ir aš

 2008 07 21
Vakar buvo Ledisos gimtadienis. Įsivaizdavau jį kiek kitaip. Maniau, kad bus padengtas stalas, susirinks šeima ir draugai. Bet mes tiesiog papietavome, o po to valgėm mūsų su mama nupirktą šokoladinį tortą, kurio teko ilgokai paieškoti ir radome ne parduotuvėje, o kavinėje. Gėlių apskritai neradome ne vienoje parduotuvėje.

"Šventinis" stalas ir Dženės tėvai

Ledisa

2008 07 28 
Užvakar buvom nuvažiavę į Durres'ą , ėjome į "Piano bar". Ten stovėjo baltas elektrinis rojalis tad galėjau pasireikšti, sudainavau savo dainą "Be tavęs", publika nenušvilpė, o net paplojo.
 Šiomis dienomis tiek daug valgiau, kad jaučiuosi kaip nėščia. Labai riebus maistas, tiksliau riebiai pagamintas ir beveik kiekvieną dieną valgome tą patį. Pvz. makaronai su varške ir kiaušiniais sumaišyti ir kepti krosnelėje, sriuba pupelių arba paprikų, bet labai ilgai virta (2h) su aliejumi, persūdytos bulvės ar kt. produktai. Išvada- pasiilgau namų maisto.

 

2008 08 31

 Mama su Joniu išvažiavo pirkti man  dovanos, o aš išėjau pafilmuoti pliažą. Grįžę, 14 15 (Lietuvos laiku 15 15 , mano gimimo laikas) įteikė man balto aukso auskarus ir grandinėlę. Po to dukart ėjome važinėtis vandens motociklais. Vakare važiavome į Durres'e esantį  restoraną švęsti gimtadienio.Ten užsisakėme picą, vyno ir užkandžių tad tortas nebelindo, parsivežėm namo, bet ryte jo nebebuvo. Jaunimas pasistengė.Restorane grojo gyva muzika. Tad belaukiant užsakymo, prisėdau prie elektr. pianino ir sudainavau mėgstamiausią Alicios Keys dainą.  Kai atėjo metas susimokėti sąskaitą, Jonis paprašė, kad mano mama duotų jam pasiskolintus 10eurų, bet ji nebuvo pasiėmusi rankinės. Tada Jonis kreipėsi į Lindą. Ji atsegė savo miniatiūrinį rankinuką, o ten buvo visiškai tuščia. Jonis susinervinęs paklausė jos" Kokio velnio, tu iš vis ėmei tą rankinę?", o ji atsakė" Juk tu pats sakei, kad už viską sumokėsi" . Tad liko paskutinė viltis-draugas, kuris turėjo netoliese kavinę. Jonis išėjo pas jį. Po kokių 20min grįžo, o mes klausiamai žvelgėm į jį "Ar gavai ?". Mūsų džiaugsmui -taip, draugas buvo kavinėje ir paskolino pinigus, tiesa, kiek pasityčiojęs iš šios situacijos ir išsigandusio Jonio. 

  Išėjome pakilios nuotaikos, fantazuodami, kas būtų jei draugo nerastų ir pinigų negautų. Turbūt visą naktį dainuodami dainą "I feel good" plautume lėkštes ir restorano grindis. 

2008 08 03 

Apie 9h išgirdau kaip kažkas už durų šūkauja "Forgali:, ogi atvažiavo Jonio draugas, pasiimti mūsų iš Rojaus kampelio. Mes manėme, kad jis atvažiuos apie 11-12h. Po 1h buvome Jonio namuose. Linda labai apsidžiaugė mus pamačiusi, išbučiavo. Vėliau išgėrėm kavos ir nuėjome eilinį kartą pasivaikščioti prie jūros. 

 Atėjus 19h atvažiavom Olsis , atsisveikinome su visais:Anjeza, Sara, Džene, Ani, Ledisa, tėvu ir kaimynais ir iškeliavome. 

Jonio brolis Fatmir ir tėvas Medin

 Atkeliavę į Malpensos oro uostą, įsikūrėme ramioje vietoje ir laukėme skrydžio dienos.

2008 08 04

Na štai ir pasibaigė mano atostogos. Sėdžiu dabar Malpensos oro uoste ir žiūriu kelionės nuotraukas. 

  Ryte parašė Jonis, sakė, kad šiąnakt nemiegojo. Aš taip pat, nes labai sunku užmigti prie šurmulio ir šviesų. Be to labai nepatogios oro uosto kėdės. 

  Noriu greičiau namo, nes pavargau būti čia.

Albanija: Rojus žemėje arba kelios dienos iki skrydžio namo

Paskutines dienas teko praleisti nuostabiame kampelyje, kažkur 1h nuo Durres'o . Kadangi į Jonio namus turėjo atvykti turistai iš Makedonijos, mums  teko persikraustyti. Bent jau mes su mama manėme, kad apsistosime artimiausiame viešbutyje. Bet mūsų nuostabai, Jonio draugas Olsi, mus ilgai vežė pagrindine Durres plazh gatve, o vėliau pasuko siauru  kalnų  keliuku ir mes jau manėme, kad nebe pasieksime tikslo. Ypač kraupokai pasijautėm, kai Jonis pasakė, bevažiuojant pro apgriuvusį pastatą" Štai čia buvo kalėjimas" Ir tą pačią akimirką mašina sustojo. Ir Jonis tęsė" Čia ir išlipsim" . ;D Bet mūsų laimei važiavome toliau , nors tiesa, ne kartą norėjau  išlipti iš mašinos ir nufotografuoti tuos nuostabius vaizdus.
Ir štai mes pagaliau pasiekėme kelionės tikslą.

Albanija: sostinė Tirana

Apie pietus atsisveikinom su Ani šeima ir iškeliavome į Tiranos centrą. Kaip visada buvo neįtikėtinai karšta, vidutinė temperatūra sieke +25 °C. Suprantama žmonių tokiu metu buvo nedaug. 
   Štai priėjome Skanderbego aikštę ir aš ėmiau pyškinti fotoaparatu stovinčius objektus, vis skirtingais rakursais.

Nacionalinis istorijos muziejus

Operos ir baleto teatras

Jonis sakė, kad operas rodo retai. Bet taip ir nepaklausiau ar jis nors kartą buvo nuėjęs.
Greičiausiai klasikinė muzika neturi didelės paklausos Albanijoje, todėl operos rodomos 3-5 per mėsnesį ir vėliau statomos naujos.Beje įdomus ir gal nevisiems žinomas faktas, kad čia gimė albanų sopranas ir aktorė  Inva Mula įgarsinusi mėlyną būtybę Diva Plavalaguna iš filmo "Penktasis elementas".

Parkelis

Mečetė ir galima sakyti nacionalinės mašinos -Mercedes

Kol galutinai neiškepėme nuėjome į kavinę išgert šaltų sulčių. Šalia stovėjo  šis fontanas.

 Čia mūsų kelionė nesibaigė. Kiek pailsę keliavome toliau. 

Katalikų bažnyčia

 Pirmojo darbo partijos sekretoriaus Enver Hoxhavė muziejus, vėliau tapęs tv kanalo būstine, kultūros-parodų centru, o greitu metu gali būti nugriautas ir pastatytas naujas parlamento pastatas

Vėliau pasukome link Tiranos universiteto, kuris šalia Didžiojo parko(The Tirana Park on the Artificial Lake or the Big Park of Tirana). Bevaikščiodami po parką pamatėme Tiranos amfiteatrą.

 Po keliui užėjome į kavinę atsivėsinti, o grįžę prie Tiranos universiteto nuėjome į kavinę panašią į MacDonald'ą ir užsisakėm didelę picą bei šaltų gėrimų. Kadangi pasivaikščiojimas po Tiraną  išsekino grįžome į Durres'ą.

Albanija: Tirana. Svečiuose pas Ani

Ruošėmės ruošėmės ir galiausiai prisiruošėm . Tiesą sakant pirmą kartą kai planavome važiuoti jau buvom nusipirkę šį bei tą prie arbatos (juk mes nepratusios į svečius važiuoti tuščiomis.). Tiranoje mūsų laukė Lindos sesuo Ani. Bet mums išėjus iš parduotuvės Joniui paskambino draugas. Po pokalbio, jis susiėmė už galvos ir pasakė “Visai pamiršau. Taigi mes šįvakar pakviesti  į draugo sesers vestuves “ . Tad tą kartą teko grįžti į Durres plazh  ir ruoštis.
  Antrasis kartas buvo sklandus. Dieną išvažiavome į Durres centrą ir ten sėdome į mikroautobusą, vežantį į Tiraną. Atvykome gan greitai, nes šiuos miestus skiria ~32km.
  Visoje gatvėje kaip ir Durrese pristatyta gausybė daugiaaukščių . Bet tarp jų buvo siaura gatvelė, kuri vedė į Ani šeimos namus.

Prie namo stovi artezinis šulinys tad už vandenį mokėti nereikia, o apšildomas jis saulės (ant stogo stovi bačka su vandeniu).

Nors žemė gan sausa, bet puikiausiai auga slyvos, vynuogės, kukurūzai, granatai.

Slyvos dar nelabai prinokusios

Vynuogės taip pat dar  žalios

                                                                      Granatas

Granatmedžio žiedas

Įėjus į namus prieš akis matai erdvų koridorių, o iš šonų durys į kambarius. Koridoriaus gale, durys į  virtuvę. Virtuvė-valgomasis  erdvi  kaip ir kambariai .

Mama

Vakarieniavome valgomajame. Kaip matote ant stalo nėra alkoholinių gėrimų, visi pasitenkino sultimis.  Ant stalo stovi pomidorai, supjaustytas arbūzas (šalči) ir troškinys-sriuba iš mėsos (jautienos, avienos)ir daržovių.

    Pastebėjau, kad albanai nemėgsta apsikrauti kambarių nereikalingais daiktais. Kambariuose stovi: lova, naktinis staliukas, spinta, tualetinis staliukas, kėdė. Ant sienų kabo paveikslai arba šeimos narių portretai. Įdomu ir tai, kad buvau apsilankius 4 šeimų namuose ir nepamačiau nei muzikinio centro, nei kompiuterio.Na , bent jau televizoriai visur stovi :D