Albanija: Rojus žemėje arba kelios dienos iki skrydžio namo

Paskutines dienas teko praleisti nuostabiame kampelyje, kažkur 1h nuo Durres'o . Kadangi į Jonio namus turėjo atvykti turistai iš Makedonijos, mums  teko persikraustyti. Bent jau mes su mama manėme, kad apsistosime artimiausiame viešbutyje. Bet mūsų nuostabai, Jonio draugas Olsi, mus ilgai vežė pagrindine Durres plazh gatve, o vėliau pasuko siauru  kalnų  keliuku ir mes jau manėme, kad nebe pasieksime tikslo. Ypač kraupokai pasijautėm, kai Jonis pasakė, bevažiuojant pro apgriuvusį pastatą" Štai čia buvo kalėjimas" Ir tą pačią akimirką mašina sustojo. Ir Jonis tęsė" Čia ir išlipsim" . ;D Bet mūsų laimei važiavome toliau , nors tiesa, ne kartą norėjau  išlipti iš mašinos ir nufotografuoti tuos nuostabius vaizdus.
Ir štai mes pagaliau pasiekėme kelionės tikslą.

Albanija: sostinė Tirana

Apie pietus atsisveikinom su Ani šeima ir iškeliavome į Tiranos centrą. Kaip visada buvo neįtikėtinai karšta, vidutinė temperatūra sieke +25 °C. Suprantama žmonių tokiu metu buvo nedaug. 
   Štai priėjome Skanderbego aikštę ir aš ėmiau pyškinti fotoaparatu stovinčius objektus, vis skirtingais rakursais.

Nacionalinis istorijos muziejus

Operos ir baleto teatras

Jonis sakė, kad operas rodo retai. Bet taip ir nepaklausiau ar jis nors kartą buvo nuėjęs.
Greičiausiai klasikinė muzika neturi didelės paklausos Albanijoje, todėl operos rodomos 3-5 per mėsnesį ir vėliau statomos naujos.Beje įdomus ir gal nevisiems žinomas faktas, kad čia gimė albanų sopranas ir aktorė  Inva Mula įgarsinusi mėlyną būtybę Diva Plavalaguna iš filmo "Penktasis elementas".

Parkelis

Mečetė ir galima sakyti nacionalinės mašinos -Mercedes

Kol galutinai neiškepėme nuėjome į kavinę išgert šaltų sulčių. Šalia stovėjo  šis fontanas.

 Čia mūsų kelionė nesibaigė. Kiek pailsę keliavome toliau. 

Katalikų bažnyčia

 Pirmojo darbo partijos sekretoriaus Enver Hoxhavė muziejus, vėliau tapęs tv kanalo būstine, kultūros-parodų centru, o greitu metu gali būti nugriautas ir pastatytas naujas parlamento pastatas

Vėliau pasukome link Tiranos universiteto, kuris šalia Didžiojo parko(The Tirana Park on the Artificial Lake or the Big Park of Tirana). Bevaikščiodami po parką pamatėme Tiranos amfiteatrą.

 Po keliui užėjome į kavinę atsivėsinti, o grįžę prie Tiranos universiteto nuėjome į kavinę panašią į MacDonald'ą ir užsisakėm didelę picą bei šaltų gėrimų. Kadangi pasivaikščiojimas po Tiraną  išsekino grįžome į Durres'ą.

Albanija: Tirana. Svečiuose pas Ani

Ruošėmės ruošėmės ir galiausiai prisiruošėm . Tiesą sakant pirmą kartą kai planavome važiuoti jau buvom nusipirkę šį bei tą prie arbatos (juk mes nepratusios į svečius važiuoti tuščiomis.). Tiranoje mūsų laukė Lindos sesuo Ani. Bet mums išėjus iš parduotuvės Joniui paskambino draugas. Po pokalbio, jis susiėmė už galvos ir pasakė “Visai pamiršau. Taigi mes šįvakar pakviesti  į draugo sesers vestuves “ . Tad tą kartą teko grįžti į Durres plazh  ir ruoštis.
  Antrasis kartas buvo sklandus. Dieną išvažiavome į Durres centrą ir ten sėdome į mikroautobusą, vežantį į Tiraną. Atvykome gan greitai, nes šiuos miestus skiria ~32km.
  Visoje gatvėje kaip ir Durrese pristatyta gausybė daugiaaukščių . Bet tarp jų buvo siaura gatvelė, kuri vedė į Ani šeimos namus.

Prie namo stovi artezinis šulinys tad už vandenį mokėti nereikia, o apšildomas jis saulės (ant stogo stovi bačka su vandeniu).

Nors žemė gan sausa, bet puikiausiai auga slyvos, vynuogės, kukurūzai, granatai.

Slyvos dar nelabai prinokusios

Vynuogės taip pat dar  žalios

                                                                      Granatas

Granatmedžio žiedas

Įėjus į namus prieš akis matai erdvų koridorių, o iš šonų durys į kambarius. Koridoriaus gale, durys į  virtuvę. Virtuvė-valgomasis  erdvi  kaip ir kambariai .

Mama

Vakarieniavome valgomajame. Kaip matote ant stalo nėra alkoholinių gėrimų, visi pasitenkino sultimis.  Ant stalo stovi pomidorai, supjaustytas arbūzas (šalči) ir troškinys-sriuba iš mėsos (jautienos, avienos)ir daržovių.

    Pastebėjau, kad albanai nemėgsta apsikrauti kambarių nereikalingais daiktais. Kambariuose stovi: lova, naktinis staliukas, spinta, tualetinis staliukas, kėdė. Ant sienų kabo paveikslai arba šeimos narių portretai. Įdomu ir tai, kad buvau apsilankius 4 šeimų namuose ir nepamačiau nei muzikinio centro, nei kompiuterio.Na , bent jau televizoriai visur stovi :D

Albanija: Durres centras

Nuo Durres plazh iki Durres centro apie 15-20min kelio. Autobusai važiuoja gan dažnai, iš bėdos galima eiti pėstute. Albanijoje įdomi sistema: bilietą perki ne kioske ir ne pas vairuotoją, o pas kontrolierių. Kaip visą tai atrodo? Įlipi į autobusą, per bet kurias duris . Žmonių būna gan daug ypač važiuojant į papludymio pusę. Taigi, durys užsidaro, autobusas pajuda ir tu lauki, kol kontrolierius ateis iki tavęs per visą tą minią ir parduos bilietą.
 Išlipę galutinėje stotelėje einam apžiūrėti miesto.
 Prieiname Durres'o amfiteatrą, nusifotografuojam, pasižiūrim, kad įėjimas kainuoja ~12lt , pagalvojam neverta tiek mokėti ir keliaujam toliau.

  Kylame aukštyn, žavia gatvele, ten stovi bažnytėlė

Galiausiai pasiekiame viršūnę ir grožimės nuostabiu paveikslu. Jonis sakė, kad ten kur susidariusi jūroje balta linija, seniau buvo sausuma, bet vanduo pakilo ir dabar matome to rezultatą.

Toliau keliaujame į kavinę. Ir nors ten gan vėsu (sėdime lauko terasoje), bet atsiveria ne ką prastesnis vaizdas

 

Pabaigai įkelsiu dar keletą vaizdų iš Durres'o, bet jau kito vakaro

Mečetė

Su mama prie fontano

Durres' aikštėje vyko koncertas

Albanija: Durres plazh

Durres plazh pagrindinėje gatvėje pastatyta daugybe viešbučių, restoranų, kavinių. Dienos metu visi dažniausiai būna paplūdimyje arba sėdi kavinėse. Viešbučių kainos nėra didelės 20-70eurų. Vienu geriausiu laikomas "Adriatik" .

Kavinėse, restoranuose vyrauja graikiška, itališka virtuvės.

Stiprių alkoholinių gėrimų albanai beveik negeria, bet užtat mėgėjai parūkyti. Jaunimas vakarais užtraukia ir marihuanos.
  Prie viešbučių įrengti parkeliai kur galima prisėsti, pasislėpti nuo saulės, bet dažniausiai dienos metu ten būna tuščia.

 Parkai dažniausiai atitverti nuo gatvės blokinėmis sienomis

Durres'e gyvena tiek turtingi, tiek mažiau pasiturintys

 

Vakarais plazh gatvė atgyja. Jei dieną visi gulinėja paplūdimyje, tai vakare visi eina pasivaikščioti,  pašokti , vaikai eina į atrakcionus pasisupti, pavažinėti mašinėlėm .

 Vakarais albanai eina į kavines, užsisako atsigerti bei šoka tradicinį šokį. Vieniems sekas geriau, kitiem prasčiau, bet į pabaigą visi išmoksta . Šokis nesudėtingas primena graikų sirtakį. Šį šokį albanai šoka ir per vestuves.

Net eidamas naktį Durres'o gatvėmis jautiesi saugiai. Kadangi girtuoklių nėra, nebent pasitaiko koks apsirūkęs, bet ir tai draugiški, kiek teko sutikti. Gal kas labiausiai per visą viešnagę Albanijoje išgąsdino tai benamiai šunys. Prisimenu jų buvo apie 5 ir dydžio kaip vilkšuniai jei nedidesni, bet tą kartą pavyko nuo jų pasprukti.
  Albanijoje taip pat yra romų, kurie gatvėse prašo išmaldos, kai kurie jų neturi namų ir miega gatvėje, kiti dirba ir turi namus.

Albanija: Durres plazh arba 3 savaitės prie jūros

Beveik 3 savaites praleidome mieste Durres, o tai reiškia, kad pasivaikščiojimai prie jūros tapo kasdienybe. Nuo namų iki jūros 1min kelio, tad suprantama , kad išeini į pliažą jau apsivilkęs maudomą . Per visą pliažą nusidriekę mokami gultai . Kaina simbolinė -1euras (bent jau ten kur mes gyvenome). Kas nenori mokėti gulasi ant savo rankšluosčių. Vasarą Durres pliaže daug žmonių. Čia atostogauja ne tik albanai, bet ir iš kitų šalių atvykę turistai: italai, mačiau net anglus ir žinoma balkano šalių gyventojai.

   Pliaže galima įsigyti viso ko tau prireiktų pliaže ir net tik :D Pvz. akiniai nuo saulės, apsauginis kremas (aliejus) nuo saulės, cigaretės, ledai,

vaisiai, daržovės, žaislai, kamuoliai, maudymosi kostiumėliai, vietoje verdamos aliejuje spurgos,vadinamieji pop corn'ai,

kepami ant grotelių kukurūzai.

ir net pardavinėjamos  užuolaidos. Aš turiu omenyje, kad visos šios prekės yra  arba nešiojamos prekeivių arba išdėliotos tiesiai pliaže ant kelio. Ypač stebino 8-10metų berniukai pardavinėjantys cigaretes.
  Prie pat pliažo stovi pastatai: viešbučiai, gyvenami namai, butai, restoranai, kavinės.
Jaunimas čia nenuobodžiauja: žaidžia futbolą, tinklinį, važinėja vandens dviračiais, vandens motociklais, leidžia aitvarus.

Žinoma mes nebuvome išimtis ir taip pat paplaukiojome vandens dviračiais ir motociklu.

 

Dženė ir Sara

Kas jungia Palangą ir Durres'ą? Gyvūnai. Čia norintys nusifotografuoti su beždžionėle ar meška gali tai padaryti, žinoma už tam tikrą kainą.

Durrese nėra atskiro vyrų, moterų ar nudistų paplūdymio. Bei paplūdimys nesitęsia keliasdešimt kilometrų kaip pas mus. Iš vienos pusės paplūdimys yra atitvertas tvorele, o prie jos stovi apsaugos būdelė- tai reiškia, kad priėjote privačią teritoriją, o iš kitos pusės laivų uostas, tad poilsiautojams skirti apie 5km paplūdimio.
  Durres'ą skalauja Adrijos jūra, tad vanduo gan sūrus ir geriau po maudynių palysti po dušu. Degintis neįmanoma, nes atrodo, kad tuoj iškepsi. Apsauginiai kremai ne kiek nepadeda. Mačiau daugybę žmonių su nudegusia raudona, nusilupinėjusia oda ir užteptu ant viršaus sluoksniu apsauginio kremo. Atrodė tikrai juokingai. Tad aš dažniau tepdavausi apsauginiu aliejumi ir gulėdavau po skėčiu.
  Kadangi Albanijoje gyvena tiek musulmonai, tiek krikščionys buvo smagu pamatyti jūroje pusnuogius vaikinus ir merginas ir čia pat apsimuturiavusias nuo galvos iki kojų musulmones įlindusias į vaikiškus gelbėjimo ratus ir plūduriuojančias ratuku jūroje.
 Kai kurie nenorėjo nei degintis, nei maudytis.. :D

 
  Tad turbūt tiek apie Durres'o paplūdymį šįkart .Laukite tęsinio !!!

Albanija: pirmas vakaras

Viskas prasidėjo nuo pokalbių internetų. Bendravau ir su turkais, ir su indais, amerikiečiais, anglais, bet ..apsistojau ties albanu. Nespėjau nė mirktelėti, kai jau žiūrėk, aš Albanijoje.
 Daugelis pažįstamų atkalbinėjo nuo šios kelionės sakydami "Taigi ar nematei, ten vyksta karas". Tai man tik kėlė juoką, nes puikiai žinojau, kad ten kur važiuoju nepavojinga .
  Albanijoje manęs ir mamos laukė mano naujas pažįstamas ir jo šeima , o tiksliau mano boyfriend'as . Realiai mes iki susitikimo matėme viens kitą tik web kameros pagalba, tad suprantama, kad tiek aš, tiek mano mama ir jo šeima kiek jaudinosi ir jautėsi nepatogiai. Bet grįžkime prie kelionės.
  Atvykome gan vėlai vakare, jau sutemus į Tiranos oro uostą. Lėktuvas berods net vėlavo, o dar teko atstovėti ilgą eilę, kad susimokėti 10eurų žmogui už tai , kad atvykai į jų šalį. Pagaliau susimokėjusios, laukėm kada atkeliaus mūsų lagaminas.Jo teko taip pat palaukti. Ir štai artėjo susitikimo momentas ir nežinau ar mano nelaimei ar laimei, bet visi keliauninkai jau buvo išėję ir tik mes su mama likome paskutinės ir išeiti nepastebėtoms buvo tiesiog neįmanoma  :D Pirmą ką aš pamačiau tai Lindą, Jonio mamą, kuri tiesiu taikymu ėjo link mano mamos, apkabino ir ilgai jos nepaleido. Aš tiesiog negalėjau patikėti tokiu svetingumu ir apšalusi stovėjau ir galvojau "O kur Jonis?". Man nespėjus mirktelėti jis prišoko iš už nugaros ir apkabino. Po kiek laiko visi atsipeikėję, pasisveikinom vieni su kitais ir patraukėm link mašinos. Į Durres miestą, kuriame mes ir gyvenome, mus vežė greičio fanatas Jonio draugas Olsi. Kelionei įpusėjus Jonis prisiminė, kad mes nenusifotografavome oro uoste kaip buvom planavę ir draugas juokais pasakė" Tai grįžtam? ", bet žinoma mes negrįžome.
   Atvažiavę į Durres'ą pirmiausia visi nuėjome į kavinę prie jūros, kuri buvo 5min kelio nuo Jonio namų. Ten išgėrėme sulčių ir net neprisimenu apie ką kalbėjome. Sėdėjau ir klausiausi jūros ošimo ji buvo čia pat, bet tamsoje nebuvo matyti. Pasėdėję ėjome link namų ir čia mane pirmiausiai sutiko pussesėrė Dženė ir mano pirma mintis "Ji žemesnė nei aš maniau" :D, vėliau atėjo sesuo Sara ir kt. Įėjus į namus mane ištiko šokas. Kodėl?  Aš maniau , kad namuose bus tik tėvai ir 1 brolis, 2 seserys, o ten sėdėjo pusė giminių: 2 pussesėrės, vienos iš jų mama, tėvo sesuo, kuri jau nebuvo pas juos apie 3 metus. Iš viso apie 10 žmonių ir visi susėdę ratu. Įėjus net nežinojau kaip elgtis juk nemoku albanų kalbos, o jie nemoka anglų. Galiausiai mums buvo pasiūlyta atsisėsti šalia kitų. Sėdėjau ir jaučiau visų nukreiptus žvilgsnius į mane. Pagaliau šeimos moterys atnešė šaltų gėrimų ir lėkštę saldainių. Bet kas mane labai nustebino tai , kad saldainius padalino visiems ratu, kas kokį norėjo tokį pasiėmė, o kai visi išsidalino  lėkštė buvo išnešta. Ir tik vėliau man viskas paaiškėjo. Saldumynai Jonio šeimoje buvo retai perkami, o jei ir nuperkami, akimirksniu išnykdavo :D  Mano mama kaip ir aš buvo pasimetus ir kai merginos pasiūlė jai saldainių, ji pagalvojo, kad jos paprašė palaikyti lėkštę , o juk reikėjo tik paimti saldainį ir siųsti lėkštę toliau .. ::D Sultis mama išgėrė vienu gurkšniu ir kai Linda norėjo su ja susidaužti taurėm, mamos taurė jau buvo tuščia ir čia mama išmoko pirmą albanišką žodį "Uje"(vanduo). Tą vakarą-naktį buvo be proto karštą, jaučiausi lyg po maudynių jūroje su drabužiais . Tad kiek vėliau, pasivaišinę,pavakarieniavę išėjome prie jūros pasivaikščioti, o po to grįžome  į kiemą . Ten susipažinau su keliais draugais-kaimynais. Pasisėdėjimas ilgai netruko, nes buvau gan pavargusi ir reikėjo eiti miegoti. Tad apie 2h ėjau miegoti. Laukė nauja diena.